2012 m. spalio 28 d., sekmadienis

Erezijos eretikams. CALM down & read.

Einant laisvės alėja, žymusis fontanas atrodo liūdnas, praradęs dvasią ir valiūkiškumą.
Geltoni lapai sukasi ratu bylodami rudenį.
Žmonės bėga, skuba, nematydami jų grožio.
Lyg ir nieko keisto, gyvenimas toks, greitas. Kada jei ne dabar?!
Už šios frazės slypi magija. Mažieji princai mūsų viduje, ugnelė kišenėje ir mintis palto sagoje.
Žvarbūs vakarai, šaltos naktys nenori išleisti mūsų laukan. Pledas piktdžiugiškai apgaubia savo rankutėmis.
Širdis suvirpa pagalvojus apie mandarinus ir mirgančias švieseles.
Žmonių nuotaikos kinta priklausomai nuo šildymo kainų.
Diskografijos tenkina muzikos troškimą.
Undergound'as ošia, taško sienas metalistų plaukais. Skinai stebėtojai. "Laisvė" priklauso jiems. Lietuva lietuviams, po šimts.
O mes, bėgam, lekiam nešdami sunkias "mąstymo" kuprines, juodus paltus ir raudonus plaukus.
Švyst, nukrinta kepurė, visi už vieną.
Boškė turi draugų, juos supranta, paguodžia , TAIGI 2 už 1 kainą.
Kankėse skandiname laukimą, laukiame ryto, lyg pranašo, lyg Mozės.
Laimės trupiniais dalijamės "sms'ais" ir trumpais pašnekesiais.
Kambariokai leidžia laiką meilužių glėbiuose, gaidys ar amfa, koks skirtumas.
Balkonai purtosi "bikais", studentiškas žvaigždžių lietutis. Utiutiu.
Piratai siaučia,deja ne tik jūrose, o kas jiems, o kas mums?
Kai katukai kniaukia,sako morčius, kai studenčiojai,sako sesija..
Rudenys, purto galvas benamiai.
Helauvynas, helau, aš vynas. Gal karšto? o citrinos gabalėlio?
Kas pasakys labas? o gi krabas.
Bėga valandos, minutės, sekundės, akimirkos , vieną valandą atgal, opa žiemos laike, tu čia!
Gyvas putoja,aptaško kėdes,grindys vėl lyg neplautos. Jis Kauno, jis gyvas.
Kolegos "Castaneda" tupi stalo kamputyje, laukia tinkamo laiko parodyti savo grožį.
Jei mirti, tai tik pirmą pavasario dieną.

Nesenai ant sienos prisiklijavau "stikerį", atėjusi draugė papostringavo, kad šis mat, yra žmogaus, kurį visi sapnuoja, bet niekas nėra matęs, atvaizdas. Nieko nelaukdama pagūglinau, ale tikrai.
Vyrukas ganėtinai panašus į vieną ex klasioką, bet anyway, nuo šiol visiems sakau,kad jis kontroliuoja mūsų kambario sapnus,mat nuo tos dienos,kai jį užlijavau, sapnuoju daugybę keistų sapnų.


Jei sapnavote šį tipą, pasipasakokite, darosi įdomu.
Išlįskite iš namų, išeikite laukan, tris kartus apsisukite apie savo ašį, susiraskite patinkantį lapą, ar kaštoną, patrinkite rankose, o šiltas mintis siųskite artimiesiems, arba tiems kuriuos mylite.
Sveikinkite ir būsite pasveikinti, ar kaip ten, linkėjimai kolegai iš Laikinosios sostinės. (pūkšt) alumi į ekraną.
Susitiksim. BŪKIT.




2012 m. spalio 22 d., pirmadienis

Apie jūrą ir mūšius



Ruduo.Kolegė kaip ir pareikalavus buvo ankščiau ,kad parašyčiau apie jį.
Metas kai sugrįžta sutemos,liūdesiai,lietūs,drėgmė,šaltis ir mintys.Sakoma,kad pavasaris meilės metas,bet ruduo tikresnis.Norisi visiems šilumos ir bent kiek meilės.Nes gi po šiltos ir spalvotos vasaros ateina pilkuma ir šaltis,o ilgi ramūs vakarai palieka per daug laiko mintims.Tai įsisuki į ką šilto ir slenki link turimų vidinės ir išorinės šilumos šaltinių .Ar tai radiatorius ,augintinis,žmogus,kakava,knyga,muzika,kaitriosios lemputės ar prisiminimai.Bet kas kas suteikiantis šilumos.
   O aš tuo metu traukiu prie jūros.Kaži kaip ne vasarą kai šilta ir saulė kaitina,o pajūris prikimštas žmonių.Bet tada kai šalta,tamsu,debesuota,vėjuota ir lyja.Tai būna ruduo ar dar ankstyvas pavasaris kai dažniausiai atsirandu prie jūros.
    Dienos vis pilnos rūko ir vėsumos,bet kaip tik kai sugalvojau nusigaut iki jūros atėjo bobų vasara.Taigi atsirado galimybė  pabūt ir saulėtame pajūryje.Nors karšta nebuvo ,bet tikrai šilumos buvo tiek ,kad teko paltą nusimesti ir vien tik su marškiniais nesušalau.Žinoma prie pačios jūros vėjas priverčia užsisagstyt paltą.
    Į klausimą „Kas nori prie jūros?“ sureagavo tik keletas žmonių,o galų gale keliavo tik Indrė.Pasirinkome tranzuot.Ir iškėlę nykščius dainavome Butkutės „o aš nuvažiuosiu prie jūros,bangos sveikins vėl mane.O aš nuvažiuosiu prie jūros,O gal ne..“. Labai ilgai laukt neteko ir sustojo mašina žinoma su pažįstamais žmonėmis ir pamėtėjo iki autostrados,o ten kiek palaukus sustojo trys moterys .Kiek supratome tai dvi dukros ir motina.Kelionė gan greita ir linksma ,nes dukrų motina vis pasakojo gyvenimiškas istorijas apie kunigus vis reikalaujančius pinigų,jų slaptas šeimas ir prabangius automobilius,apie kaimyno nusipirktas kurmių baidykles ir kaip tie kurmiai užsipuolė jos kiemą ir daržą ir dar apie tai kaip ji su kurmiais kovoja ir  daugelį kitų dalykų.Kai pasakėme ,kad keliaujame prie jūros ,mūsų  pavežėjos nusprendė ,kad sutvarkiusios savo reikalus taip pat aplankys jūrą.
   Kadangi Klaipėdos visiškai nepažįstame buvo įdomu vaikščioj po ją ir ieškot  velnias žino ko.Suradome turgų,kebabinę,“Humanas“ , aplankėme gyvūnėlius parduotuvėse,ėjome į žaislų parduotuves,radome jūrą,keltą,žvejų žuvų belaukiančias kates,medžius vis dar su lapais (kaikurie vis dar su žaliais),Čako ir Čekuolio barą(kuris deja nedirbo) ir dar kelis įdomesnius barus.Vaikščiojome tikrai daug ir tas pasijautė ,bet nuovargis buvo visai malonus .
    O šiaip tai kaip ir nieko nenuveikiu.Kovoju su savimi.Vaikštau ir važinėju po rūką.Sveikinu su gimtadieniais,ilgai važinėju autobusais,klausau kažkokių stroikių darbininkų istorijų,valgau daug kai nereikia pačiam gamintis,galvoju apie žmones kuriuos pažystu ir kiek jie man svarbūs,geriu saldžią kakavą su zefyrais,valgau skanius obuolius,braidau po lapus,pasikalbu ir pažaidžiu su kate,žaidžiu tetrį,skaitau Castanedą(nu jau perskaičiau),žiūriu ir kiek stebiuosi vapsvomis tokiu metu skraidančiomis apie mane troleibuse,duodu piniga stotyje smagiai akordeonu grojančiam senukui,vis dar kartas nuo karto nusistebiu tais kurie nori patekt į seimą,važinėju dviračiu mažiau nei norėčiau.Pažiūriu vieną kitą filmą(pažėjau pirmą star wars dalį).O gimtadieniai su žmonėmis kuriems +40  būna tokie trū,o ir jų jaunystės muzika taip pat.Įsigijau pagaliau kamuoliuką (ne visai kokio norėjau) ir žaidžiu su juo.Net paltą įsigijau ir nebereikia dangstytis nuo šalčio vien šiltais megztiniais.Bet vis tingiu ir daug tingiu.Perrašinėju windowsus ir  net kai kuriems „patobulintus“(ir pokštaudamas kiek persistengiu su tais „patobulinimais“).Ir kas savaitę laukiu naujos “Walking dead“ serijos.
     O kai pats ,kad ir neilgą laikotarpį visiškai nesisvaigini įdomu stebėt žmonių reakcijas kai atsisakai šiek tiek alaus ar šampano.Vieni supranta,kiti apsimeta ,kad supranta,o kiti visai nesupranta.Nors yra sakę man ,kad ar blaivas aš ar prišniojęs ne visada ir suprasi.
     Dar vis pagalvoju ,kad jau norėčiau žiemos ir lenda mintys apie Kalėdas,bet jas stengiuosi nuvyt Helovynu ir Vėlinėmis.
     O pabaigai galėčiau parašyt ,kad jau laikas rašyt kolegai.