Vis pagalvoju, kodėl
kartais rytai tokie keisti, kad net kava nebūna skani.
Ir cigaretė smilgsta
kitaip, lyg nenoromis, lyg prieštaraudama.
Vaizdas blankus.
Nakčia sapnai pavogė
spalvas, kaip grinčas filme kalėdas.
Rasoti troleibuso
langai tik stiprina apatijos jausmą. Ką jau kalbėti apie vaikščiojančius
katukus – miesto vabaliukus.
Ir eini toks, kitoks
nei visi, nesusireikšminęs, oi ne, pasimetęs, lyg namų būtum netekęs.
O kai namai yra tavo
širdis, tada pradedi jausti, kokia ten sumaištis..
Keičiasi visi : žmonės,
vardai ir padermė jųjų.
Deja, aš kaip visada,
su savąja minčių našta.
XO,
I.