Pasiruošęs

Artėja pasaulio pabaiga ir manau esu pasiruošęs jai.Va net ir mėnesinis bilietas galioja iki pasaulio pabaigos.Tik klausimas kyla ar Kalėdas švęst anščiau ar ne...

Kalėdinis antspaudavimas

Daug smagiau gauti Kalėdinį sveikinimą paštu nei sms žinute ar kokiu užrašu ant snukiaknygės sienos.Todėl kas planuoja siųsti laiškus paštu, siūlau juos siųsti iš centrinių paštų kur yra Kalėdinis antspaudavimas ,kad laiškas  būtų dar Kalėdiškesnis.

Ponas kičas

O jeigu gyvenimas susideda iš smulkmenų?
O jei centas numestas benamiui sukelia šypsena, ar šypsosi tavo siela?
Ar atgailauti prie bokalo bare dera?

Smulkmenos. Aplink. Šalia. Kartais net nepajaučiame, kad jos mums yra viskas ką iš tiesų turime. Nepažįstamojo žvilgsnis, vėjo plevenami plaukai, smilkalų kvapas, šiaurinė žvaigždė tamsią naktį..
Atsitiktinės pažintys, istorijos, troleibuso greitis, skubantys praeiviai.
Iš to susideda mūsų mintys. Iš to gimsta prisiminimai.
Žavesys slypi nežinioje.

Žavesys man kažkodėl vis dar asocijuojasi su žiemos šventėmis, kurios, kaip žinia artėja.
Ne bent jau didieji prekybcentriai tą jau akivaizdžiai rodo savo kičinėm eglutėm, auksu puršktais žaisliukais.
Bet šventės, naujieji, kvepia nauja pradžia, nauju etapu.
(Daina - su kuo sutiksi tu naujus metus.. ) ar kaip ten.
Tuc tuc, kalėdų senelis nebetelpa pro kaminą nuo Mako maisto.
Ko mes norim? Pinigų. Kada mes norim? Dabar. Kiek mes norim? Daug.
Vertybėms laiko nebėra, kas gi pagamins mišrainę? O indus suplaus kas?
Gal holivudinėmis šypsenomis padarom foto? šyp šyp.

Šiaip šitas listas, tikrai yra mano favorituose.
Ir ką galiu jums pasakyti - sorry not sorry.
Dienoms trumpėjant ir šaltėjant vis labiau norisi tūnoti šiltame guolyje, apsiglėbus mylimą tigrinį pledą.
Woop woop.

Klausyt

Pink Floyd'ų naktimis yra jėga.Visi kurie girdi sapnuoja daugybę keisčiausių sapnų , o nubudęs niekaip  nesupranti ar tebesapnuoji ar jau nebe .Kartais muzika kažkur pranyksta ,bet po kurio laiko taip pat kaip greit dingo  taip ir greit pasigirsta.

Erezijos eretikams. CALM down & read.

Einant laisvės alėja, žymusis fontanas atrodo liūdnas, praradęs dvasią ir valiūkiškumą.
Geltoni lapai sukasi ratu bylodami rudenį.
Žmonės bėga, skuba, nematydami jų grožio.
Lyg ir nieko keisto, gyvenimas toks, greitas. Kada jei ne dabar?!
Už šios frazės slypi magija. Mažieji princai mūsų viduje, ugnelė kišenėje ir mintis palto sagoje.
Žvarbūs vakarai, šaltos naktys nenori išleisti mūsų laukan. Pledas piktdžiugiškai apgaubia savo rankutėmis.
Širdis suvirpa pagalvojus apie mandarinus ir mirgančias švieseles.
Žmonių nuotaikos kinta priklausomai nuo šildymo kainų.
Diskografijos tenkina muzikos troškimą.
Undergound'as ošia, taško sienas metalistų plaukais. Skinai stebėtojai. "Laisvė" priklauso jiems. Lietuva lietuviams, po šimts.
O mes, bėgam, lekiam nešdami sunkias "mąstymo" kuprines, juodus paltus ir raudonus plaukus.
Švyst, nukrinta kepurė, visi už vieną.
Boškė turi draugų, juos supranta, paguodžia , TAIGI 2 už 1 kainą.
Kankėse skandiname laukimą, laukiame ryto, lyg pranašo, lyg Mozės.
Laimės trupiniais dalijamės "sms'ais" ir trumpais pašnekesiais.
Kambariokai leidžia laiką meilužių glėbiuose, gaidys ar amfa, koks skirtumas.
Balkonai purtosi "bikais", studentiškas žvaigždžių lietutis. Utiutiu.
Piratai siaučia,deja ne tik jūrose, o kas jiems, o kas mums?
Kai katukai kniaukia,sako morčius, kai studenčiojai,sako sesija..
Rudenys, purto galvas benamiai.
Helauvynas, helau, aš vynas. Gal karšto? o citrinos gabalėlio?
Kas pasakys labas? o gi krabas.
Bėga valandos, minutės, sekundės, akimirkos , vieną valandą atgal, opa žiemos laike, tu čia!
Gyvas putoja,aptaško kėdes,grindys vėl lyg neplautos. Jis Kauno, jis gyvas.
Kolegos "Castaneda" tupi stalo kamputyje, laukia tinkamo laiko parodyti savo grožį.

Jei mirti, tai tik pirmą pavasario dieną.

Nesenai ant sienos prisiklijavau "stikerį", atėjusi draugė papostringavo, kad šis mat, yra žmogaus, kurį visi sapnuoja, bet niekas nėra matęs, atvaizdas. Nieko nelaukdama pagūglinau, ale tikrai.
Vyrukas ganėtinai panašus į vieną ex klasioką, bet anyway, nuo šiol visiems sakau,kad jis kontroliuoja mūsų kambario sapnus,mat nuo tos dienos,kai jį užlijavau, sapnuoju daugybę keistų sapnų.

Jei sapnavote šį tipą, pasipasakokite, darosi įdomu.
Išlįskite iš namų, išeikite laukan, tris kartus apsisukite apie savo ašį, susiraskite patinkantį lapą, ar kaštoną, patrinkite rankose, o šiltas mintis siųskite artimiesiems, arba tiems kuriuos mylite.
Sveikinkite ir būsite pasveikinti, ar kaip ten, linkėjimai kolegai iš Laikinosios sostinės. (pūkšt) alumi į ekraną.
Susitiksim. BŪKIT.

Apie jūrą ir mūšius

Ruduo.Kolegė kaip ir pareikalavus buvo ankščiau ,kad parašyčiau apie jį.

Metas kai sugrįžta sutemos,liūdesiai,lietūs,drėgmė,šaltis ir mintys.Sakoma,kad pavasaris meilės metas,bet ruduo tikresnis.Norisi visiems šilumos ir bent kiek meilės.Nes gi po šiltos ir spalvotos vasaros ateina pilkuma ir šaltis,o ilgi ramūs vakarai palieka per daug laiko mintims.Tai įsisuki į ką šilto ir slenki link turimų vidinės ir išorinės šilumos šaltinių .Ar tai radiatorius ,augintinis,žmogus,kakava,knyga,muzika,kaitriosios lemputės ar prisiminimai.Bet kas kas suteikiantis šilumos.

   O aš tuo metu traukiu prie jūros.Kaži kaip ne vasarą kai šilta ir saulė kaitina,o pajūris prikimštas žmonių.Bet tada kai šalta,tamsu,debesuota,vėjuota ir lyja.Tai būna ruduo ar dar ankstyvas pavasaris kai dažniausiai atsirandu prie jūros.

    Dienos vis pilnos rūko ir vėsumos,bet kaip tik kai sugalvojau nusigaut iki jūros atėjo bobų vasara.Taigi atsirado galimybė  pabūt ir saulėtame pajūryje.Nors karšta nebuvo ,bet tikrai šilumos buvo tiek ,kad teko paltą nusimesti ir vien tik su marškiniais nesušalau.Žinoma prie pačios jūros vėjas priverčia užsisagstyt paltą.

    Į klausimą „Kas nori prie jūros?“ sureagavo tik keletas žmonių,o galų gale keliavo tik Indrė.Pasirinkome tranzuot.Ir iškėlę nykščius dainavome Butkutės „o aš nuvažiuosiu prie jūros,bangos sveikins vėl mane.O aš nuvažiuosiu prie jūros,O gal ne..“. Labai ilgai laukt neteko ir sustojo mašina žinoma su pažįstamais žmonėmis ir pamėtėjo iki autostrados,o ten kiek palaukus sustojo trys moterys .Kiek supratome tai dvi dukros ir motina.Kelionė gan greita ir linksma ,nes dukrų motina vis pasakojo gyvenimiškas istorijas apie kunigus vis reikalaujančius pinigų,jų slaptas šeimas ir prabangius automobilius,apie kaimyno nusipirktas kurmių baidykles ir kaip tie kurmiai užsipuolė jos kiemą ir daržą ir dar apie tai kaip ji su kurmiais kovoja ir  daugelį kitų dalykų.Kai pasakėme ,kad keliaujame prie jūros ,mūsų  pavežėjos nusprendė ,kad sutvarkiusios savo reikalus taip pat aplankys jūrą.

   Kadangi Klaipėdos visiškai nepažįstame buvo įdomu vaikščioj po ją ir ieškot  velnias žino ko.Suradome turgų,kebabinę,“Humanas“ , aplankėme gyvūnėlius parduotuvėse,ėjome į žaislų parduotuves,radome jūrą,keltą,žvejų žuvų belaukiančias kates,medžius vis dar su lapais (kaikurie vis dar su žaliais),Čako ir Čekuolio barą(kuris deja nedirbo) ir dar kelis įdomesnius barus.Vaikščiojome tikrai daug ir tas pasijautė ,bet nuovargis buvo visai malonus .

    O šiaip tai kaip ir nieko nenuveikiu.Kovoju su savimi.Vaikštau ir važinėju po rūką.Sveikinu su gimtadieniais,ilgai važinėju autobusais,klausau kažkokių stroikių darbininkų istorijų,valgau daug kai nereikia pačiam gamintis,galvoju apie žmones kuriuos pažystu ir kiek jie man svarbūs,geriu saldžią kakavą su zefyrais,valgau skanius obuolius,braidau po lapus,pasikalbu ir pažaidžiu su kate,žaidžiu tetrį,skaitau Castanedą(nu jau perskaičiau),žiūriu ir kiek stebiuosi vapsvomis tokiu metu skraidančiomis apie mane troleibuse,duodu piniga stotyje smagiai akordeonu grojančiam senukui,vis dar kartas nuo karto nusistebiu tais kurie nori patekt į seimą,važinėju dviračiu mažiau nei norėčiau.Pažiūriu vieną kitą filmą(pažėjau pirmą star wars dalį).O gimtadieniai su žmonėmis kuriems +40  būna tokie trū,o ir jų jaunystės muzika taip pat.Įsigijau pagaliau kamuoliuką (ne visai kokio norėjau) ir žaidžiu su juo.Net paltą įsigijau ir nebereikia dangstytis nuo šalčio vien šiltais megztiniais.Bet vis tingiu ir daug tingiu.Perrašinėju windowsus ir  net kai kuriems „patobulintus“(ir pokštaudamas kiek persistengiu su tais „patobulinimais“).Ir kas savaitę laukiu naujos “Walking dead“ serijos.

     O kai pats ,kad ir neilgą laikotarpį visiškai nesisvaigini įdomu stebėt žmonių reakcijas kai atsisakai šiek tiek alaus ar šampano.Vieni supranta,kiti apsimeta ,kad supranta,o kiti visai nesupranta.Nors yra sakę man ,kad ar blaivas aš ar prišniojęs ne visada ir suprasi.

     Dar vis pagalvoju ,kad jau norėčiau žiemos ir lenda mintys apie Kalėdas,bet jas stengiuosi nuvyt Helovynu ir Vėlinėmis.

     O pabaigai galėčiau parašyt ,kad jau laikas rašyt kolegai.