2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

ir inžinieriai kartais gauna leidimą pakalbėt apie poeziją


Kai nebesusigaudai nei kur nei kada nubundi,
Angelai sargai palto kišenėje palieka piknik sūrelių,
Sūrnešiai pasirūpina, kad nemirčiau badu.
Skambina kažkas prašo maldos
Skambinu aš kažkam.meldžiamės.naktimis.
Skambina kažkas sveikina su gimtadieniu.
Priimu sveikinimą ir padėkoju.
Gimtadienis gal prieš trejetą mėnesių buvo.
Geriau vėliau nei niekad.
Neskubu klausinėt kas skambina.neretai visai neklausiu.
O kai  per vieną dieną pats paskambinu keturiem žmonėm ir su jais pakalbu
Ir ne šiaip po porą minučių ,bet bent po gerą pusvalandį  jauties komunikabilus.
Ir pasitaiko tokių trū autobuso vairuotojų kurie nuo maršruto nusuka šiek tiek ,kad patogiau keleiviui būtų.
Gerų žmonių yra tikrai.
O šiaip tai ir tie kiti būna nieko.
Ir jeigu ką ne tokio doro darai, tai bent mėgaukis nuoširdžiai tuo.
Kai šukės neša laimę , tai taip ir daužom viską aplink.
Pagirioms tinkamiausia dokumentika.patikrinta ne kartą.veikia puikiai.
Smilgevičiūtė taip pat tam tinka.
Pasiilgau Aistutės.
Antradienio naktimis kovos klubas veikia,
o aš plaunu irdus ir galvoju , kad kai išplausiu būtu visai nieko pabūt priplotam prie purvinų  grindų.
Gerdamas naminį alų net neįsivaizduoji kokio jis stiprumo ir kokios tu kondicijos.
Troleibusai važinėja su instagraminiai langais,
o prie Vinco vairuotojai dvi panelės atneša pavalgyt ir pagiria ,kad ji gražiai atrodo.
Baruose trinasi įtartini tipai ir MES.
Gatvėse chroneliai linki ko geriausio ir nieko neprašo.
O kas sakė, kad sunku prižiūrėt vaikus?
Tik turėk pakankamai kompiuterių ir ledų.
Angelėliai,
Gyvenimo gėlės.
Ir gatvės pilnos  gražių žmonių,
Ir ant tiek ,kad atrodo su visai jais galėtum veist gėlynus.
O tada ir imi nešiot gatvėmis kaip liokajus durpių pakus.
Išdidžiai, su šypsena.
Kartais kasnors nusišypso ir be progos.
Kartais ir ne.
Kartais nė pats nepastebi nė savo pikto veido.
Išvis nieko kartais nepastebi,
ir jei ir pamatai didžioji apatija atlieka savo vaidmenį.
Prisapnuoja kartais mane žmonės ,apgalvoja ir sutikę sako , jog laimingas kvailys esu.
Bet kartais paklaustas kaip jautiesi , tiksliausias atsakymas atrodo : nesijaučiu.

2013 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

Plaukų dažymas. Home edition

Labas, jei lankaisi čia, tai yra daugiau nei 70% tikimybė, jog žinai mane realybėje.
Ir va, tavo žiniomis, man patinka dažytis plaukus.
Dažnai. Įvairiai. Spalvotai.
Kaip ir dauguma, sako eksperimentavimą plaukų fronte pradėjau dar ankstyvojoje paauglystėje, tepliodama šviesias sruogeles.
Tačiau sruogelės bluko, o ir noras užsiimti tokias niekais blėso.
BET, vienam periodui pasibaigus, visada ateina kitas.
Taigi pradėjau dažytis plaukus. Visus.

Pradžia - spalvos pasiryškinimas. Gi nesinori atrodyti/būti pilkai.

Tolesni bandymai buvo kiek ekstravagantiškesni. Omeny turiu spalvas.

Žalia, mėlyna, turkio ir so on.
Tie, kurie nors kiek laiko praleidžia prie veidrodžio rytais formuodami plaukus, puikiai mane supras, jog jiems reikia skirti nemažai laiko, pastangų ir nervų*.

Priežiūra  = laikas

Laiko nėra...

Todėl šiandieną pagalvojau - jei galiu sau formuoti plaukus, pasikarpyti galiukus ir pns, kodėl negalėčiau jų sau nusidažyti???

Dažų yra. Noro taip pat.                        Informacijos internete - 0

Keista šiaip. Rašo tik kokius dažus rinktis. Užėjau dar į mamyčių saitą kažkokį, ten irgi nieko gero.
Tai galvoju, reikia imtis veiksmų.
Taigi, šis įrašas visiems tiems, nors labiau toms, kurios NĖRA dažiusios plaukų sau, namų sąlygomis.

First things first.

Pasiskaičiau, tiek info, kiek radau. Išvada - dažykite sausus plaukus.
Užsivilkite kokius nors nelabai patinkančius marškinėlius. Galimai ištepliosite. Bet jei būsite nuogi - irgi nieko tokio.

Pasidėkite veidrodį. Geriau du. Vieną didesnį, kitą mažesni. (čia realiai vien dėl to, kad smagu į save žiūrėti)

Toliau, pasižiūrėkite ar turite teptuką (tą spec. yra droge ar eurokos pirkti)
Kuo didesni - tuo geresnis. nors gal nelabai, žodžiu tinginiams didesni geresni.

Užsidėkite pirštines. Tas permatomas. (Ne tas, kur padėtos daržui ravėti..) apsaugos rankas nuo chemijos. (ir nuo išsitepliojimo. Pagrinde nuo jo)

O dabar neprofesionalus patarimas - iš serijos, kaip aš dariau.

Pradėkite tepti nuo kaktos. Stenkitės neliesti galvos odos su šepetėliu (man nepavyko).
NEXT, Suverskite plaukus ant šono. (jei jie pakankamai ilgi, tokiai procedūrai atlikti..)
Ir palengva (rimtai, neskubėkite). Čia antras malonus žaidimas su savimi. (if you know what I mean)
Tepkite sruogas,o laisvąja ranka, įmasažuokite dažus į plaukus.
Kai padengsite visus plaukus dažais - dar kartą įmasažuokite, įsitikinkite, kad tikrai visi plaukai miega dažų patale.
NORINT didesnio efekto - sodresnės spalvos - užsivyniokite plastmasinį maišelį ant galvos, ir rankšluostį ant jo. (Šiluma pagreitina dažų įsiskverbimą!)

va... laukite. Aš laukiau su baime.
Nemeluosiu.
Žinot gi, kaip būna su tais pirmais kartais..










Išvados :
Sutaupiau pinigų ir laiko.
Išmokau dar vieną dalyką.
Skyriau laiko sau.
Susigrąžinau selfesteem'ą, nes atrodau sūūpah ;D

Dažykite. Dažykite.
Švytėkit mano mielosios.
Ir mielieji.




*nervai - wtf, kažkas tokio, kai nori kavos, o jos nėra.



2013 m. balandžio 9 d., antradienis

Geriausias žadintuvas

Geriausias žadintuvas yra šitas. Taigi šičia nusistatai kaip žadintuvo melodiją ir turi smagų pusvalandį ryte.



P.S. Tinka tas pats pusvalandis ir prieš miegą.

Ir šiaip niekada nejaučiau žadintuvams neapykantos.Užsistatai kada norėsi atsikelt ir keliesi ir jokių snooze nenaudoji.

2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Sielos, veidrodis nerodo

Mane vimdo saldūs/banalūs komentarai, po tuščiai-atgrasių nuotraukų, a la gražutė tju kokia.
Mane purto jau vien mintis, kad važiuojant autobusu Jūs mane užkalbinsite, stengsitės kuo daugiau papasakoti, kad tik Jūsų gyvenimas neatrodytų apgailėtinas. Sunku, sunku.. pinigų nėra, ai bet va vasarą buvom su Pertreliu Antalijoj..
Man džiugu, kad jūs išsiskyrėte. Nes gal tu man patinki. ir va dabar nebėra kliūčių. O gal man tiesiog patinka, kad ir tau skaudą kažkokį žmogišką organą. Nes per tavo šarvus sunku girdėti širdies plakimą.
Manęs nebaugina idėja, kad esame vieniši patys iš savęs.
Kad nemokame vertinti, bet greitai nuvertiname.
Kad žmones versdami priemonėmis, o ne tikslais, gyvename savo gyvenimą.
Kad jausmas - yra niekis. O va pinigas - viskas, o kartais ir viskis.
Aš žinau, kad tos spindinčios ir švytinčios akys naktimis drėkina pagalvės kampą.
Kad kartais, prirūkytame bare tu jautiesi geriau, nei namuose.
Aš žinau, kad tu kalbėdamas mano žodžiais sunkiai nuryji seiles, galvodamas, kad netgi dabar, po šitiek laiko vis dar turi savyje kažką, ką turėjome būdami vienis.
Aš puikiai suprantu, kad žmogus yra gėris, ir kad negalima to gėrio trokšti sau. Pirmiausia reikia norėti gėrio kitam. Tik va.. gal aš nesu tavo gėris, todėl mums nelabai geriasi kartu..
Ir nebijok tu veidrodžio.
Sielos tavos jis nerodo.
 Demonus laikyk tvirtai, ir viskas bus gerai.
take a chill pill,bb.

reike gi notaika sustiprint

2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Tu esi aš

Atsibundi paryčiais, apsižvalgai, niekas nepasikeitę.
Baubas vis dar tūno spintoje... retkarčiais suriaumoja.
Mineralinio buteliukas išklauso visas rytines nesąmones, tvoja per veidą ir išleidžia į pasaulį...
Troleibuso vairuotojas apšaukia močiutę, kuriai per 90, pirk BILIETĄ arba valink ...
Next bus stop to the heaven..
Rūksta dūmai, kaminų, ir tavo.
Prisiminimų šešėliai. Blankūs veidai ir dar blankesnės jų mintys. Pilkas paltas, žalios sagos, šmėžuoja raudonos aksominės sruogos. - Tai tu.
Tai aš. Tu visada buvai aš. Netgi tas baubas, kuris tūno mūsų spintoje esu aš. Tavo žodžiai sklinda iš mano lūpų. Tavo širdgėla gyvena mano sielos kamputyje.