Kaip niekada jaudinausi ir Vilniaus oro uoste vis sekiau laikrodžio rodyklę.
Pamačiau Duty free, tai draugui nupirkau bloką auksinio Malboro ir tik tuomet suvokiau, jog skrendu į Italiją.
Kol skridau, skaičiau Bukowskio paštą. Likus valandai iki nusileidimo, knyga buvo perskaityta ir padėta į šalį. Vis bandžiau ką nors įžiūrėti pro langą, bet buvo per daug tamsu.
Aeroplanas,
kaip mano močiutė sako, nusileido Leonardo Da Vinci oro uoste.
Kaip visada, Wizz'u skrido daug lietuvaičių ir jie visi lėktuvui nusileidus pradėjo tapšnoti ranką į ranką, taip sukeldami triukšmą. Manau, šiuo gestu jie bandė atsidėkoti stiuardesams, kurie vis lindo siūlydami maistą, alų ir kvepalus.
Įkvėpiau itališko oro ir pajutau malonią šilumą, pasidarė aišku, jog lietuviškai žiemai skirtos striukės čia neprireiks.
Suradau autobusą važiuojanti į *Termino, ir leidausi ieškoti nuotykių.
Nors sakė, kad kaina 6eu, paėmė 7. Tada supratau, kad man iš karto nepatiko bilietų kontrolierė.
Po 5 minučių autobusas jau riedėjo siauromis gatvelėmis, pro langą rodydamas picerijas, dviračius ir taip italų pamėgtus motorolerius.
Žinoma, mano telefonas neveikė, autobusas sustojo ne ten, kur turėjo, o aplinkiniai tik
gūžčiojo pečiais išgirdę klausimą, - maybe you know where is Termino?!
Lūkūriavau geras 20 minučių, kol galop prisiskambinau savo draugams, ir išlemenau - hi, im here.. amm.. somewhere near huge hotel.. yeah.. waiting for ya.
pypypyp.
Manau jie nieko nesuprato, tačiau prisimenu, jog aiškiai pasakiau viešbučio pavadinimą, tad pagal jį jie mane ir surado.
Italai tokie, jei nori, jie gali sustoti bet kur ir sakyti- lipk atvažiavom, nors ir nebūsi atvažiavęs ten kur reikia.
Pamatyti žmones, po keleto mėnesių bendravimo vien tik skaipu, buvo beprotiškai gera.
Maniau, jog turiu jiems tiek daug pasakyti, bet viskas ką galėjau, buvo stiprūs apkabinimai ir nuoširdi šypsena.
Laimingi ir švytintys leidomės draugės buto link. Pasidėjom daiktus ir iškilmingai pavalgėm namuose ruoštų makaronų.
nuostabūs makaronai! nemeluoju:)
Po vakarienės ir susipažinimo su jos butiokėmis, ruošėmės išeiti miestan.
Mūsų ketvertuko baltapūkis ištraukė iš kuprinės keturis žvėrelių kostiumus.
(pedo bear, vienaragis, pelėda ir katinas) Dovanos buvo netikėtos, tačiau jau kitą akimirką
įlindome į savo kailius ir leidomės explorinti Romos.
 |
| Trevi fontanas. |
Pirma aplankyta įžymi ir turistų pamėgta vieta - Trevi Fontanas ------>
Pasifotografavę ir sulaukę nemažai dėmėsio žingniavom lauko parduotuvėlės link, nusipirkti kokio tai šalto gėrimo.
 |
| Vietinės gėrybės. |
Kiek pamenu praėjom Panteoną.. tiesa, nežinau kodėl, tačiau jis man neatrodė labai panašus į tai, ką mačiau 8 klasės istorijos vadovėlyje.
 |
| Panteonas. |
Žinoma, sutikom labai daug žmonių, o gal daugiau jų žvilgsnių. Sunku pasakyti.
Nuėję kažkur tolėliau, prisijungėm prie gatvės muzikantų.
Vyko šokiai, pokiai, estrada. Tada suvokiau, jog nemoku jokių dainų tekstų.
oh shame on me...
Tad šitaip praleidome pirmąjį vakarą Romoje..
Ištrūkimas, gal ir nėra pats tinkamiausias žodis, bet jis čia puikiai tinka.
Palahniuk.
*Pagrindinė autobusų/traukinių stotis Romoje.
