Galapagai/Rokai 2012

~ 400km iki Zarasų.
Dar niekada gyvenime nesu tiek toli tranzavusi.. Buvo ir jaudulio ir nerimo. Bet visa tai užgožė noras pasiekti tikslą.
Kelionė prasidėjo 06.30 ryto. Judant nuo viaduko. (nuo Šilalės pusės link Kauno)
Pirmoji mašina sustojo praėjus maždaug dviems minutėms nuo stabdymo pradžios. Gal tam įtakos turėjo tai, kad lijo.. Sustojusi fūra, mirksinčia dešiniąja posūkio šviesa kvietė į vidų. Įsėdau. Vairuotojas - pagyvenęs, nuo darbo ir Lietuvos pavargęs žmogelis. Visą kelią teko klausytis, kaip jo šeima senolių žeme nepasidalina.. Ūsuočio pasakojimas, man buvo lyg antras planas, pirmajame aš tiesiog džiaugiausi "judėjimu". (Toliau vis geriau suprasite, kad žodis judėjimas, man turi itin didelę prasmę).
Praėjus porai valandų privažiavome Kauną. Ten mūsų keliai išsiskyrė. Nuo Dainavos pajudėjau į autobusų stotį, laukti kol mano bendrakeleivė duos signalą, kad yra pasiruošusi judėti. Laukti teko ilgai..
Susitikus, su jos draugu nuvažiavome pas ją. Kol ji pakavosi daiktus, maloniai plepėjau su jos mama..
Tik susiruošus, pastebėjau, kad nėra mano telefono. (Čia prasideda nuotykiai)
Taigi, telefono nėra. NĖRA. Planų negalima keisti, apie 13.30 judame link vietos, nuo kurios būtų patogu tranzuoti į Jonavą. Blogai. Labai blogai. Netekau vienintelės susisiekimo priemonės. < vienintelis numeris kurį moku atmintinai, yra mano pačios> shit happens
... Sustojo baltas autobusiukas.. judam į Jonavą. Tiesa, per visą kelionę, tik balti autobusiukai ir testojo... Viename iš jų, vairuotojas padovanojo kepures ir žiebtuvėlį, kitas vis vaišino sukamu tabaku.. Didžiausią kelionėje pasitaikiusi kliūtis, buvo kelias nuo Ukmergės.. Niekas nestojo. Įklimpom daugiau nei valandai. Pamažu ėmė jaustis nuovargis. Kadangi buvom dviese, bent jau nebuvo liūdną. Toliau judėjimo procesui didelių nesklandumų nebuvo.
Tiesa, likus 30km. iki Zarasų pasikartojo blogoji situacija - niekas nestojo. Nors jei rimtai, tiesiog niekas nevažiavo, tai nebuvo kam sustoti... po pusvalandžio laukimo atvažiuoja naujas juodas BMW..  Su naujaisiais rusais. Ir ką gi? Sustojo. Kadangi, mes puikiai kalbame rusiškai, pokalbis sėkmingai klostėsi žodžiais - da ir niet. Kiek supratom, jie klausė ar turim pasus ir vizas, kad galėtumėm keliauti į Rusiją.. Smagu. FUN gi.
Nežinau kaip, bet susitarėm kad paleistų Zarasuose. Paleido. Nuėjom iki Zaraso salos.
18.00 - būtent tada pasiekėm salą. Visa diena kelyje. Nuovargis. Bendrauti su draugais savanoriais neliko didelio noro. Prie pat įėjimo sutikau Antaną (tą patį super bliuzų vyrą)..
- Galiu vėl pas tave miegoti?
-Mėlyna palapinė.
- Aišku.
Taip ir vėl tapome sugyventiniais. :)
                                                        - - -  - --  - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Kuo toliau tuo smagiau. Susižinojau darbo vietą, Oficiali vip bilietuotoja. Kolegė Vitalija sakė - bus fun,pamatysi, pasitūsinsim.
Pradėjus dirbti, atrodė smagu, mažai žmonių, daug atlikėjų, dainininkų. Kai kuriems iš jų teko garbė uždėti apyrankes. (Awww)
Bet kuo toliau, tuo mažiau smagumo ir tuo daugiau darbo. Dirbom nuo ryto iki vakaro. Savo dieną skaidrinom visaip - dainavom, šokom Lukošiaus šokius, verkėm ir dainavom. Jei ne Vitalija, būtų buve labai sunku. Dėkui jai, už kantrybę dirbant su manimi. (bow)

|////Telefono nėra. Vis dar jokių galimybių pranešti mamai, kad jos dukra gyva.////|
                      - ---- - - - - --  -  - - - - -- - - -  -- -  - - -- - - - - - - - - - - - - --  - -
Kaip kažkas savanoriuose (savanorių miestelis) pasakė Rokai - tūsas, Bliuzai - festas.
Būtent taip ir jaučiausi, kaip savaitę vykusiame tūse.
Man asmeniškai bliuzai buvo jaukesnė vieta. Žmonės mielesni. Savanoriai kiek labiau "susigyvenę".
Bet Zaraso sala paliko įspūdį, tai tikrai labai graži vieta. Ir aš ten tikrai dar grįšiu.
Kad nepamirščiau, paminėsiu tai, kad Galapaguose sutikau itin įdomių žmonių, su kuriais kalbėtis arba tiesiog "kimarinti" buvo labai smagu. Ačiū Kauno desantui. Jūs faini. ahah ahah.
     - --   -- - - - - ---   - --  - - -- -   - -  -- - - - -  >>>

Tiek rašliavos apie festą, ir nieko apie muziką o.O
Tai va, buvo ir muzikos. Teko matyti Mamontovo, AC/DC tribute, Chase and Status, Bix'ų dainelę. Manyčiau nemažai, palyginus su Bliuzais (skaityti Bliuzai'12 part2)
Su dauguma muzikantų teko pasišnekučiuoti. Samas yra pasikėlęs!! haha. Taip.
 -                  -                          -                                   -                                            -
Tikrai nesigirsiu, kad savanorių after party grojo pats Diawara. Net negalvoju girtis.

Dar vienas nuostabus festivalis, dar viena vasaros savaitė prabėgo šviesos greičiu.
Laikas labai greitai bėga. Sėdau į autobusą ir grįžau namo..

Galapagus 2012  dedu į vasaros prisiminimų dėžutę. Su savo nuotaikomis. Džiaugsmais. Su vėl sutiktu šiltu megztuku. <3

P.S. pats laikas paaiškinti mistiškai dingusio telefono istorija. Taigi, jis dingo. Dingo Kaune (pašaipi šypsenėlė sakanti, nieko naujo). Savaitę gyvenau be telefono + miške. Netgi nežinodama kiek valandų. Keistas jausmas, kai įpranti ,jog visada turi telefoną kišenėje. Bet anyway, istorijos pabaiga ta, kad pasirodo telefonas išslydo iš kišenės vienos pažįstamos draugo automobilyje. Telefonas nepamestas tik kuriam laikui prarastas. Geriausia šios istorijos dalis ta, kad niekas nenukentėjo, ir mielas LG - (lietuvos geležinkelių) telefonas vėl ęsti pas savo šeimininkę. The end :)

Bliuzo naktys 2012 Part 2.

Bliuzai.. Rašau šį žodį apimta nostalgijos. Bliuzai buvo nepakartojami, neatpasakojami ir išvis sunkiai įvardinami.
Žinoma, bandysiu jums nuosekliai papasakoti, kas ir kaip.
Pirmoji diena. Susipakavau daiktus, ir išėjau iki tranzavimo vietos. 12.00h dienos turėjau sėdėti pašiūrėje ir laukti kitų savanorių - žinoma, vėlavau.. Tiesa, kelyje ilgai neužtrukau, pro šalį važiuojantis vyriškis sustojo, paklausė kur keliauju, ir mielai padėjo įkelti daiktus į mašiną. (Man visada patinka judėjimo veiksmas).
Sėdėjau mašinoje ir galvojau, ar labai vėluoju. Vairuotojas buvo draugiškas, paminėjo, kad norėtų ir pats į kokį festivalį, bet darbas koreguoja jo planus. Kelionė nebuvo ilga, negalėjau labiau džiaugtis,kad nereikėjo priverstinai kalbėtis. Tyla buvo labai jauki.
Atvažiavome į Varnius. Padėkojau. Išlipau ir ėjau ežero link. Net nespėjusi iškelti nykščio, pamačiau, kad prieš mane sustojo automobilis. Vyrukas buvo itin nuotaikingas, paklausė kur keliauju, ir ar negaliu parodyti kelio. Dievo dovana.
Pasirodo, jis keliavo su savo mergina, rodydamas jai Lietuvą (nes ji iš Vokietijos). Nuvežė iki pat pašiūrės. Vėlavau apie dvi valandas.. negražu. Bet niekam tai nepasirodė labai svarbu, savanoriai rinkosi visą dieną.
Radusi kur pasidėti daiktus, ir pas ką miegoti, supratau, kad laikas apeiti teritorija, susipažinti su žmonėmis.
Pirmas netikėtumas. Mes turime international volunteers. 3 žmonės iš Taivano, 2 iš Ispanijos ir viena iš Čekijos. Smagu.
Lietuviai nebūtų lietuviais, jei užsieniečių neišmokytų lietuviškai kalbėti. Fun begins.. Kad būtų paprasčiau kalbėti apie orus, lietuviai pasakė, kad jei oras geras,  reikia sakyti - tu maladec. Bet jei oras blogas, sakyti reikia the weather is -  tu duchas. Tai ir ėjo taivanietis sakydamas - tu maladec.. buvo juokinga ir smagu matyti, kaip jie džiaugiasi išmokdami naujų žodžių.

                                                                          
Viskas aišku tuo tik prasidėjo, jei rašyčiau viską, man tektų tai daryti ne vieną dieną. Tikiuosi užteks pagrindinių įvykių.
Kaip ir minėjau rašydama pirmoje dalyje, darbo buvo nemažai. Savanoriauti, tai nėra pramogauti. Turi anksti keltis ir dirbti tai, kas liepiama. Vakarai priklausė nuo nuotaikos ir poreikių. Jie visada baigdavosi vėlai..
(ajaro šaknies ragavimas, maišo ragavimas (maišas - keistas gėrimas, lygtai "Monikutės" naktys supiltos į maišelį) vakarojimas prie ežero ir t.t)
Happy time - sutikti beveik visi žmonės, kurie pernai buvo bliuzuose :) nepakartojamas jausmas, kai bliuzai tampa vienintele vieta, kurioje gali sutikti savo draugus. + Daug naujų draugų ir pažinčių. Awesome laikas, ragaujant home made vodka su mūsų užsieniečiais... saulė, ežeras, muzika..
Teko ir bulves skusti.. teko ir vandens dviračiu pasiplaukioti. Kaip jau minėjau, darbas tikrai buvo suderintas su pramogomis. Na, kartais pramogos kovą laimėdavo.. Bet dėkoju aukščiausia jėgai, kad tai nepakišo kojos dalyvauti dar viename, itin dideliame ir super toli esančiame renginyje - Roko naktys.
Grįžtant į Bliuzo naktis, verta paminėti, kad žmonių buvo daugybė. Buvo itin gera matyti, kad lietuviai renkasi vandens pramogos, vilki susigalvotus kostiumus (gal 15 žmonių kompanija vaikščiojo apsirengę daktarais).

Jei kalbėsim apie muziką ..  teko išgirsti ir pamatyti tik paskutinę, Arinos atliekamą dainą. Ir pasakyti galiu tik tiek, ne gaila. Užteko, vis gi after party buvo geresni xixi.
Išvada daryčiau tokią, nenoriu būti dalyve, noriu būti savanore. Itin prasmingas laikas. Bliuzai tapo vienu gražiausiu mano vasaros prisiminimu. Ir dėl to žinoma kalti, ten sutikti nuostabūs žmonės. :>

Būtų gėda nepadėkoti Antanui. Super vyrui. Kur rasit tobulesnį vyrą, nei tą, kuris dalinasi su jumis savo palapine,čiužiniu, ir dar ryte atneša torto?? I have just one word to say - Perfect. (P.S jei norite Antano kontaktų, jums reikės tartis su manimi :D ) Antanai nedėkok. Tu fainas.
Dėkoti galėčiau ne vienam žinoma. Vienas didžiausių Ačiū skrieja į kitą Lietuvos pusę, šilčiausio pasaulyje megztinio savininkei. ^^
                                                          ...........................................
Nuotykių buvo daug. Tik dabar pasiryžau tai aprašyti. Shame on me.
Tikiuosi, kad savo vasarą leidžiate turiningai. Džiaukitės saule.





...

Čempionų pusryčiai

paspaudus žinoma didinasi

Išmanieji telefonai

Vien dėl  tokių ir štai tokių dalykėlių norisi vieną turėti. 

Bliuzo naktys 2012. Part 1.

                                                                                                Liepos 6-7 d. vyks 20-tos „Bliuzo naktys“

                                                                                  
Lietuviškasis Woodstock'as. Hipių dvelksmas.
Muzika, draugai, alus, saulė, palapinės, lietus, purvas, šypsenos..
Visa tai, ir dar daugiau, talpinu į žodi - bliuzai.
Jie nenumaldomai artėja. Tai jaučiu kiekviena savo kūno dalele.
Ir net nedrąsu rašyti, jog laukiu, nes aš tiesiog nesulaukiu!
Tik šiemet, viskas bus kitaip. Praėjusiais metais, bliuzuose dalyvavau, kaip paprasta festivalių lankytoja, norinti atsipalaiduoti ir pramogauti. Na, o šiemet, ši vardą keisiu į Bliuzo naktų savanorės. Taip, šiemet savanoriausiu bliuzuose, t.y. ne tik pramogausiu, bet ir dirbsiu.
Yra pliusų, yra ir minusų.
                                                                                Pliusai


1. Nemokamas maistas ir įėjimas į festivalio teritoriją.
2. Prisidėjimas prie organizavimo, kitaip sakant galėsiu pamatyti festivalio "virtuvę".
3. Festivalis savanoriams tęsis 5 dienas. ( į jas įeina susipažinimas su kolektyvu, pasirengimas festivaliui, tvarkymasis po jo).
4. Pažintys. Ne tik su savanoriais ar dalyviais, bet ir su organizatoriais, muzikos grupėmis.

                                                                                Minusai 
 
1. Negalėsiu būti kada noriu, ir kur noriu. Vis dėlto, teks dirbti.
2. Neaišku, ar pamatysiu visus koncertus.
3. Alkoholi privalėsiu vartoti saikingai, ir tik ne darbo metu.
4. Nakvoti teks specialioje erdvėje : "savanorių palapinių miestelyje".

Ką gi, daugiau nepastebiu minusų. O pliusų tikiuosi, kad bus tikrai daugiau.
Kaip jau minėjau, negaliu sulaukti bliuzų. Tai viena iš galimybių, pamatyti senus draugus, ar susirasti naujų.

Tai va. Šitaip ir "eina" vasarėlė. Na, o kol kas tikiuosi, jog ji bus turininga.


P.S būtų smagu, jus sutikti bliuzuose. Tad jei pamatysit mane, nepasididžiuokit, bent pasilabinkit.

P.S.S po bliuzo naktų, parašysiu antrąja dalį. T.y įspūdžius ir visa kita, būkit kantrūs.
Peace on ya.

Gera muzika

Norisi paklausyt tikrai geros muzikos? Bet nežinai ko klausyt? Beieškodamas tokios muzikos interneto platybėse atradau tokią knygą "1001 Albums You Must Hear Before You Die". Siųstis viską nedrąsu ir kompiuteris neturi tiek laisvos vietos, tai teko atsisakyti šitų 1001 albumų kuriam laikui, kol suradau štai šitą puslapį, kuriame viską galime perklausyti nieko nesisiųsdami. Ilgą laiką nepritrūksit geros muzikos.