Niekas nemėgsta per daug tiesos

Aš teisingas žmogus,vertinantis tiesą :D
Taigi mokyklinis rašinys mano rašytas gal 11 klasėje .Galima daryt išvadą ,kad labai rišlių įrašų tikėtis neverta.

miškan

Būna tokie vakarai kai nežinai nė pats ko nori.Ir padeda šitas.

Sąmokslo teorijos ir žmonių persekiojimas

Galvoji, kad gripai ir slogos nebeužpuls, mažiau rengiesi, valiojies po sniegą ir štai jau trini nosį kiek gali ir čiaudi tiek ,kad už "sveikatos" linkėjimus nugyventum daugiau nei šimtmetį.
    Kažkas per miegus juokias,o aš pradėjau paryčiais kalbėt.kartais aiškiai, o kartais tik murmėt.Matyt ,kad sapnuoju ir daugiausia paryčiais.O ir sapnuoju neblogus sapnus.Pavasarį ir su visais pojūčiais.Ir sapnuojant net keista pasidaro sapnuojant kaip viskas aišku.Tik va kai dar mėgini nubudęs toliau miegot ir pratęst sapnus labai jau prasiilgina miegojimas.
     Arba nuo ryto žvalgais pro baro langus,pabarbenam į stiklą, o iš kiemo išlindęs barmenas sako ,kad jau tuoj tuoj.Įsileidžia ir sako ,kad
ankstyvi, o barmenui matosi, kad jau labai sunku po savaitgalio, gal net dar tebegera.Po kiek laiko ir pats prisipažysta,kad buvo smagus
savaitgalis.Po to kiek nustemba dėl mūsų pasirinkto alaus kiekio ryte ir dar pirmadienio.O mes nelabai bereaguojam ,smagu ir be alaus kai
nebepamenam tiksliai kada ir kiek miegojom.jaučiam, kad neperdaugiausia.Ir vistiek šachmatais sužaidžia kažkas.
   O pagalvoju kartais kam man tas telefonas?kam tos nemokamos minutės ir žinutės.Kad ir va maždaug  paskutinės dvi savaitės - telefonas pagal paskirtį panaudotas kelis kartus.Daugiausia buvo naudotas kaip žibintuvėlis ir fotoaparatas.
   Ir tikrai ne veltui žmonės garbindavo saulę.Tikrai ne.Vos pasirodo saulė būni žvalesnis ir geresnės nuotaikos.
   NIEKADA nedėkit į savo puslapius ar blogus grotuvų, o ypač tų kur savaime pradeda groti.
   Sesija yra pats geriausias metas ir vėl pradėt žaist žaidimus, žiūrėt daugybę serialų, filmų.
   Dar pasikartot galima apie snukiaknygę: labai skatina žmonių persekiojimą,nori nenori tau bruka kiekvieno žmogaus veiksmo ataskaitą, o prie to greit priprantama ir tampa dažno hobis.Tada visi mano ,kad visus pažysta ir "žinau ką veikei aną vakarą/vasarą".Ir net nesvarbu,
kad tas žmogus nei rūpi nei ką.Dar viena snukiaknygės bėda ta ,kad  jau rečiau kas "numeta" kas kokį gerą linką,o tik sako "nematei?gi numečiau į feisbuką".
   Bet popieriniai laiškai yra tikrai didelis gėris.tvarkais sau savo turtą ir atrandi laiškų ir atviručių krūvelę nedidelę, pavartai,paskaitai ir taip malonu pasidaro.
   Žmonės mėgsta kai jų klausosi, bet dar labiau mėgsta kai jų klauso.
   Ir šioks toks nusivylimas apima kai pradaręs javinukų pakelį imi vieną ir valgai ir būtent pirmasis pasitaiko brokuotas.ne.ne su plaukais
ar kokiais dantim, o tiesiog be šokoladinio įdaro, bet vistiek.(first world problems)
   Gal jau inteligentas ar bohema pasidariau,kad vyno vis išgerinėju.Žinoma dažniausia tai būna tik "kalėdinis vyno gėrimas".Prisipeli netyčiom sau į lovą ir į save(jau tyčia).Lūpos ir liežuvis nusidažo vyno spalva.Ir mėgaujies svaigalais.
   Kai pravažiuoji pro nubrauktą kelio ženklą su kokio miestelio pavadinimu kyla tokios mintys apie kilusias zombių apokalipses, slaptus mokslinius ekspermentus ar šiaip kokius slaptus dalykus ir ,kad visa tai mėginama nuslėpt ir todėl miesteliai nubraukiami nuo ženklų ir daromos apylankos.

Mūsų didieji pasiekimai

Kai neturime kuo pasigirti ne tik kitiem, bet ir sau galime džiaugtis blogo peržiūromis,galime pasidžiaugt kiek like surinkome,kiek last.fm priscroblinome dainų,kiek koncertų buvome,kiek alaus litrų išgėrėme,kiek matėm kaip kasnors kitiems nepavyko,kiek mažai miegojome arba kiek daug,kiek pinigų išleidome pirkdami visokį šlamštą ir žinoma pačiu šlamštu.arba kiek tumblr'e žmonių dar kartą reblogino tai ką mes rebloginome iš kaži ko.Taip galime pasidžiaugt kiek perskaitėme delfio straipsnių ir kiek turime savo lentynose neperskaitytų knygų.o būtinai turime pasigirt kai mes patenkame į google street view.ir galime dar test...

Vilniaus pokeris

O štai ir dar viena.Turbūt pati populiariausia Ričardo Gavelio knyga.Reikia perskaityt ,kad suprastum apie ką,nors ir perskaitęs nelabai suprasi kas įvyko.Kaip ir daugumoje Gavelio kūrinių veiksmas vyksta sovietinėje Lietuvoje.O perskaitęs  šitą knygą niekada nenustosi įtartinai žiūrėt į balandžius.Kažkodėl Gavelis nemėgo balandžių.Turbūt ne be reikalo.

Jauno žmogaus memuarai

  Štai atkapsčiau citatas :

"Geriau pražūtingas tikėjimas ,negu  išvis jokio."

"Mūsų niekas nemokė būti savimi.Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne  mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti.

Tačiau niekad nemokė būti savimi."

"Visad savim patenkinti yra tik kvailiai."

"Man maža terūpi  šventųjų ir kankinių likimai.Išminčių bei politikų likimai. Man labiau rūpi mano paties likimas."

"Mintys ir įvykiai plūsta kaip jūros bangos , užlieja krantą, ant kurio sėdžiu vienui vienas, o paskui vėl atslūgsta."

"Žmogaus širdį gali lytėti tik žyniai, apsivalę nuo viso to, kas žemiška, švariai nusiplovę ne vien rankas, bet ir savo pačių širdis."

"Kas yra neprotingumas, o kas - protingumas? Kokia prasmė laikytis savo vietos? Net iš toliausiai mus pasiekia likimas - tereikia jam ištiesti ranką."

"Kaip tau patinka mano parinkti senovės indų aforizmai ? Gal dar parinksiu ką iš Lao Dzė ar "Kitimų knygos" - jei prisiminsiu. Nederinu tų epigrafų pagal prasmę, tiesiog čiumpu pirmą labiau įstrigusį ir skubiai užrašau. Viliuosi mažo stebuklo : kad aforizmas tiksliai įtaikys kaip tik į savo vietą. Įpratau laukti stebuklų.Mūsų gyvenime jau nebuvo likę daugiau ko laukti."

"Toji žinia mane pribloškė. Sunkiai dūsuojanti, stenanti Stasė tebuvo kažkelinta Lietuvoje, vadinas, keliašimtoji, o gal keliatūkstantoji pasaulyje. Ji kamavosi,svaidydavo rutulį, kol tas įkaisdavo, net imdavo švytėti tamsoje, kad taptų keliašimtąja keliatūkstantąja. O aš vien kiūtinėjau tamsiomis gatvelėmis ir galvojau nežinia ką. Keliamilijoninis turėjau tapti?"

"Stebukle stebuklinga yra tai, kad jį gali išaiškinti kaip tinkamas. Pasaulyje viskas taip darniai sudėstyta, taip nuobodžiai paaiškinta, kad nori nenori maga patirti stebuklą. Jam negalioja jokios taisyklės, paaiškinimo jam nerasi jokioje knygoje. Niekas neprimes tau savo nuomonės. Stebuklą gali aiškintis kaip tinkamas. Tai ir yra stebuklas."

"Žmonės, kurie deramai neįprasmina vienintelio savo gyvenime stebuklo, lieka skaudžiai nubausti."

"Gerieji teniršta akimirksnį, vidutinieji - pusdienį, žemieji - dieną ir naktį, blogiausieji niekad neišsivaduoja iš neapykantos."

"Dabar tvirtai tau sakau, kad žmogaus gyvenimas rieda likimo keliu it automobilis, vis perjunginėdamas pavaras. Kalneliam ir posūkiams sėkmingai pravažiuoti reikalinga kaskart vis kita. Tų pavarš žmogaus gyvenime radau daug, bet šįsyk noriu parašyti tau apie neapykantą. Manau, jog tasai jausmas nėra nei juodesnis, nei baltesnis negu kiti žmogiški jausmai. Jis yra vienas stipinų, ant kurių laikosi pasaulio ratas. Be jo tasai ratas nesisuktų, gal net išvis subyrėtų. Tu pats mėgai sakyti : jei pakaktų vien meilės, viskas būtų pernelyg paprasta. Sutinku - vien meilės nepakanka, dar daugiau : nepakanka vien šviesių jausmų, kad žmogaus pasauis būtų stabilus. Tas skriejantis likimo keliu automobilis tarpais privalo įjungti ir kitokias pavaras, antraip įstrigs ir užsibuksuos. Be baimės ar neapykantos nebūsi tikras žmogus, o tik susižavėjęs ir apsalęs veršelis."

"Aš net pernelyg gerai suvokiau,kad, norėdamas užsiropšti ligi jų aukštumos, turiu mąstyti ir tobulėti, dirbti dieną naktį ir dar daugiau. Ne , aš nepanorau nusitempti jų žemyn ligi savo lygio (o tokie norai  dažnai nugali!). "

"Iš čia anapus, daug kas matyti geriau negu jums, besigrumdantiems realių įvykių sukuryje. Matau, kad eini teisingu, tikruoju keliu. Matau, kaip baiminiesi juo eidamas. Patikėk : kiekvienam žmogui tėra vienintelis tikras kelias - jo įsitikinimų, jo teisybės suvokimo kelias."

"Jei sušuksi pačią protingiausią pasaulyje mintį - jos niekas neišklausys, visi iškart paklaus : o kas jis toks?"

"Tu jautiesi saugus tik būdamas vienui vienas. Aš šitaip jaustis niekad nemokėjau."

"Berods La Briujeras yra sakęs, kas visos žmogaus nelaimės kyla iš nemokėjimo būti vienam su savimi."

"Protingesni,didingesni už mane žmonės dažniausiai ieško atsakymų vieni, o paskui žiauriai kankinasi dėl savo vienatvės. Tiesa, jų nesmaugia baimė, bet jie klaikiai kamuojasi, negalėdami rasti bendraminčių, bent klausytojų ,galinčių ir norinčių suvokti jų mintis ir siekius."

"Toks žmogus sutinka paaukoti dalį savęs, kad likusioji dalis visad būtų apsaugota.

Alternatyva tokiam keliui tėra viena - tavasis kelias : kiekvieną akimirksnį išlikti savimi, neaukoti nė krislelio savimonės, tačiau visą laiką žinoti - kiekvienoje padėty, bet kurioj situacijoj niekas tau nepadės, atsakysi už save pats, kausiesi pats ir pralaimėsi pats. Ir niekad nebūsi apsaugotas."

"Intelektualai yra pernelyg dideli individualistai. Jie nelinkę aukotis, jie pernelyg save vertina."

"Vien nelaimės tėra šiam pasauly, o laimės nėra - laime vadiname išsigelbėjimą nuo nelaimių."

" "Siela" - keistas ir nesuprantamas žodis. Kartais manydavau,kad jis išvis neturi prasmės, o kartais - kad tai vienintelė prasminga sąvoka pasaulyje. Aš manau, kad žmogus ne visad sutampa su savo siela, netgi dažniausiai nesutampa. Aš manau, kad visas žmogaus gyvenimas - tai pastangos susigrąžinti savo pasiklydusią sielą."

"Žmogui neturi rimtai rūpėti kasdienės duonos pelnymas, antraip jis ieško vien tos duonos, o ne savo pasiklydusios sielos."

"Bandžiau ramiai pamąstyti, tačiau nuobodi įvykių tėkmė  nešė mane nesulaikomai. Mūsų gyvenimas taip jau sutvarkytas, kad  neturėtume laiko ramiai pamąstyti."

"Viena didžiųjų  žmogaus nelaimių yra ta, kad jo kūnas ir net smegenys kuo puikiausiai išsiverčia be jokios sielos."

"Mes  taip atpratom nuo spalvingų žmonių, kad sutikę daugialypę asmenybę, visiškai sutrinkam.  Mūsų gyvenimas toks monotoniškas, o žmonės tokie banalūs, kad visai pamiršom pasaulio įvairovę. Mes taip įpratom prie vienareikšmių personažų, kad sutikę kitokį, nebežinom nei kaip elgtis, nei ką galvoti."

"Kada žmogaus gyvenimo indas sudūžta, nereikia rankioti šukių, lipdyti jų.Geriausia žiesti suvis naują indą."

"Draugą rasti sunku, galbūt visų sunkiausia."

"Žmonės taip įprato slėpti teisybę, kad galiausiai nė patys nebežino, ką jie iš tiesų galvoja. Veik neįmanoma įšklausti žmogaus apie jo tikrąjį manymą, jis nejučia tau sumeluos, padailins ar pabjaurins savo tikrąsias mintis. Mūsų sujauktame gyvenime absurdiška tiesiai klausti kokio žmogaus :  ką tu iš tikrųju manai apie mane? Tave geriausiu atveju palaikys idiotu. Nors ne, išsyk pradės svarstyti, kokių turi slaptų ir negerų kėslų. Niekam nė į galvą neateis, kad tikrai nori sužinoti teisybę. Kiekvienas iškart ims spėlioti, kodėl užduodi provokacinius klausimus, kokį atsakymą nori išgirsti ir kam jį panaudosi. Žmonės seniai pamiršo sokratišką priesaiką, "pažink save" , Kiekvienas, panoręs jo laikytis, atrodo itin įtartinas."

"Iš kitų nieko apie save nesužinosi. Jie pateiks tau skirtingus tavo atvaizdus, Bet nė vienas nebus tikrasis."

"Prisimindamas anuos metus, vis noriu parašyti laišką Albertui Kamiu, didžiajam absurdo žmogaus specialistui. Miglotą, man pačiam ligi galo neaiškų laišką. Kamiu pernelyg anksti užsipliekė toje autokatastrofoje, jis dar privalėjo šį tą pridurti prie savųjų jaunystės minčių - išmintingo, jau nurimusio senio lūpomis."

"Tai minia. Tai juk lietuviai. Ar matei kada nirštantį, prie būdos pririštą šunį? Jis piktas, tiesiog baisus, atrodo, paleistum - bemat sudraskytų. O kas nutinka, kai nutrūksta nuo grandinės? Jis laksto kaip pamišęs, skalija orą, vartaliojasi po pievą, kol vėl jį pagauni ir pririši. O tada... svarbiausia, kad įvyksta tada. Gal jis puola graužt grandinę? Gal jis tampa mirtinai pavojingas? Ne, mano mielas, jis įlenda į būdą ir užmiega, pavargęs ir laimingas. Mes vėl parišim šunį grandine - ir viskas."

"Neišsipildo sapnai, lankantys ligonius, liūdinčiuosius, žiauriuosius, įsimylėjelius ir girtus."

"Reikia laužyti taisykles. Reikia atsisakyti iškart visų įpročių. Žmonės įprato gyventi išvien neteisingai, o paskui tikisi, pamainę kokį vieną neteisingą dalyką, pasiekti laimės."

"Samprotaujantys nebūna laimingi."

"Mirę mes suprantame lygiai tiek pat, kiek supratome gyvendami - kitaip tariant, nesuprantame nieko."

"The rest is silence."

R.Gavelio kapas Antakalnyje