Basom

Paskutinėmis vasaros naktimis reikia apsivilkti languotus marškinius ir išbėgti basam į rūką. Kiekviena, bent mažiausia švieselė atrodo magiška. Reikia ieškoti kuo aukštesnės žolės, palakstyti, pašokinėti, pasivolioti ,kristi kryžiumi ir gulėti. Žvaigždės, esant tokiam rūkui labai gerai matosi. Dar nepamištam kūlversčių ir kitų manevrų. Paguli, pasisupi drėgname hamake. Grakščiai išlipi, įlipi ir tada jau pasistengęs iškrenti. Eini prie gyvų padarų, pažaidi su šunimi. Eini į pievą, ateina mintis, kad ten ganėsi, o gal vis dar ganosi gyvuliai. Tada jau brendi per šlapią žolę ir lauki kol įminsi minon. Praeini nesprogęs. Miškas. Miške visiškai nieko nesimato, bet puikiai girdisi traškesiai. Įsijungi mažą žibintuvėlį, kuris vis tiek per daug viską apšviečia. Aiškiai matai judančią tirštą miglą , kiekvieną kartą iškvėpus atsiranda dar daugiau rūko. Miško takelis apaugęs. Nusvirę krūmai ir medžiai sudaro tunelį, kurio gale šviesos nesimato, net galo to nesimato. Apšvietus tvenkinio vandenį pasigirsta visur pliauškėjimas. Vandens padarai nemiega. Išeini iš miško, vėl į pievą, išjungi žibintuvėlį. Kažkur turi būti kanaliukas. Spėji, kur gali būti ir šoki. Pataikai. O tada eini gatve ir ieškai magiškų žibūrėlių.

Taksi (papildyta)

Kaune važiuojant taksi visada galima derėtis.
Tačiau niekada nesakykit - seniuk, už 5 litus tariamės, taip?
nes seniukui, nepamoina.

Jei vis dar važiuojate taksi, galite taksistui pasiūlyti kavos. Balsas vyriškas? -  atsisakys.
Bet va, jei mergina pasiūlys, tai atneškit juodos. Su cukrum galima.

Dar negana? važiuodami keikitės, sakykit -  kur čia k%rvų rasti?! taksistas nepasimes, per keletą minučių lygiai tokiu pat žargonu atsakys, kur kas vyksta, o jei dar pasakysite, kad važiuojate į klubą pavadinimų - aristokratai*, išvadins dolbajobu ir sakys  - kokio b%bio ten važiuojat.


Keliaukit, neužmirškit taksi.. jei vairuotojas, bus toks su ūsais, kiek prasigėręs, įmanoma, kad Zenka čia.
ankščiau prie Svajonės ant suoliuko gerdavo.. kiti laikai buvo.
dabar sako, žiema po porą štukių ima. Kartais suoliuką belanko...

 

Tiesa, pamiršau paminėti Kauno taksi operatorių sugebėjimus..

Situacija :

Ketvirtadienio naktis, preliminariai apie 4 ryto. Skambutis į dispečerinę.

- Sveiki. reikia taksi į **Melburno gatvę, link centro važiuojant, prie ***Kaniavos stotelės.

- Mes prie stotelių nevažiuojam.

-Melburno 22. Galit sustoti už Kaniavos stotelės stotelės.

- Tai kur jums reikia??

-Melburno 22, prie Kaniavos stotelės, į centro pusę.

-ai tai prie Kaniavos stotelės? (murma kažką..) taip ir reikėjo sakyti.. už poros minučių bus.

*pavadinimas išgalvotas siekiant nesumenkinti ir taip menkos reputacijos vietos.
**Nenorint atskleisti savo ticharinimo vietos prisiminaiu Melburną, matyt jau iš kokio filmo užsiliko.
***Kaniavos garbei. Vien dėl savo saugumo.

Šamanėjimai

Manieji šamaniški įgūdžiai po ilgų treniruočių ,meditacijų ir ritualinių apeigų vis stiprėja.Manau net Don Chuanas sutiktų toliau mokyti mane.Puikiai pradedu matyt šalia vieno pasaulio ir kitus pasaulius.Sapnų valdymas,susivokimas sapne ,kad ne taip sapnuoju,kelionės sapnuose.Cha galiu ateit net į tavo sapnus.Ir ateinu į ne vieno.Kartais tavo sapnuose keliu sumaištį,o kartais tik stebiu, kartais leidžiu valdyt tau savo sapnus ir daryt su manim ką nori, kartais aš valdau.Ką jau kalbėt apie telepatinį bendravimą.

Visam tam reikia atitinkamo kiekio karmos taškų.Ir kyla problemų kai ką nors darydamas  daugiau jų prarandi nei gauni.Bet balansas išlieka.O kaip kitaip.Gyvuojam dar ir gyvuosim.O kas belieka?

Bliuzo naktys 2013 (mano versija - baltų arklių versija)

Taigi Indrė dar neparašė nieko daugiau tik postą feisbuke "Bliuzai buvo tokie geri, kad šiandieną net į darbą nenuėjau... " , tad aš parašysiu apie savo bliuzus.
Nors nėra čia daug ko rašyt .Gaila labai ,kad taip greit praėjo.Aišku buvo labai smagu sudalyvaut šiemet, nes maniau ,kad ir vėl nepavyks kaip ir praėjusiais metais sudalyvaut. Bet pasisekė :) .
O buvo taip:
Pabundu ryte ir toks labai sunešiotas jaučiuosi .Prisimenu jog bliuzai vyksta ir tada suprantu jog tiek prisišniojau, kad net neprisimenu ką veikiau per visus bliuzus.Ir geriausia dalis ta , jog apsižvalgęs galiausiai pamatau ,kad net ir bliuzai jau pasibaigė.Tik Varniai, ežeras ir nebe bliuzo festivalis.Oras dar geras ir žmonių dar kažkiek yra, gal ir ne taip blogai.
Šiuos bliuzus galiu laikyt labiausiai prašniotu festivaliu kokiame tik teko dalyvaut.Gaila tik prisiminimų mažai.



















  P.S. tada suvokiu ,kad sapnuoju ir kad Varniai maždaug už 1800 km nuo manęs ir kad gerokai be reikalo supanikavau jog prašniojau visus bliuzus tiek jog nieko nebepamenu.Bet vistiek gaila , kad ir vėl šiemet nesudalyvavau.

Magija

Po to, kai savaitę laiko daugiau dirbau, nei miegojau ar užsiminėjau kitokia veikla, gavau įdomią žinutę.
----------------Prie geležinkelio stoties, lygiai 23.30.

Sutikau.
Ir nuėjau į "pasimatymui" skirtą vietą.
Visą laukimo laiką, kuris tęsėsi apie penkioliką minučių, galvojau, kaip keista eiti į pasimatymus, tokiu metu, tokioje vietoje ir su žmogumi kurio nepažįstu.
Buvau net suplanavusi pabėgimą, jei nepatiks man kas nors. Plano vykdyti nereikėjo.
Jau po keletos minučių tamsias Kauno gatves nutvieskėm savo šypsenomis ir varguoliškais pamąstymais apie būtį.
Išsirinktas kaubojiškas Jack pub'as stebino įdomiais "pabalnotais" krėslais, dirbtiniais karvių odos užtiesalais ir stipriu tamsiu alumi.
Sweet. 
Visą laiką sedėjome dviese, klausėmės muzikos ir lengvai šnekučiavomės.
Kaip ir prieš tai aplankytas baras, taip ir šis, paskelbė jog užsidaro ir maloniai mus išprašė. Lygiai tuo pat metu sulaukiau skambučio, jog prie macao yra plotas, ir seniai matyti žmonės.
Nuėjom.
Gerai nepamenu, bet žinau, jog alus su kola man per saldu. Kol gimtadienio proga sėdėjau ant draugo nugaros ir niurkiau jį, kai kas itin pavyduliavo.
Buvo linksma.
Daug dėmesio, daug žmonių.
Nuo kvietimų paeiti į šalį man taip susisuko galva, jog nuėjau į miegamąjį.
Stebint iš viršaus, turėjo gerai atrodyti.
Didelė plati lova, ir penki gražuoliai vienas kitą stipriai apsikabinę bando užmigti.
Nors, nėra gerai aišku kas ką bandė daryti.
Mano niurkimasis lovos viduryje neturėjo priminti mieguistumo.

Kadangi lovoje vietos mažai, rankos dažnai nuslysdavo. Bet čia tik dėl to, kad lovoje vietos mažai. Tikrai tik dėl to..

Miegojom neilgai, gal kokią valandą, todėl sapnas spėjo susilieti su tikrove ir aš nieko nebesupratau.
Gerai net nepamenu, ką veikėm ir ko ne.
Rytinis pažadinimas norėjo išsklaidyti nakties magiją.
Magiją, kurios gal net ir nebuvo...

Atgaiva

Mini apie dešimt kilometrų į kalnus.Vėsoka, o iš visų pusių supantis miškas nepraleidžia saulės spindulių, kurie vos prasibrovė pro juos apsupusius debesis. Retsykiais prabėga lapė, stirna ar kiškis. Užkilęs ant kalvos susirandi artviresnę vietą ir klausydamas muzikos stebi laukus, bei pasitelkęs fantaziją kuri galimų/negalimų tolimesnių įvykių scenarijus. Po to vėl sėdi ant dviračio ir leidiesi tuos pačius kilometrus mišku žemyn. Prasideda gaivus lietus. Leidiesi vis greičiau ir lietaus lašai kapoja visą kūną. Su pasivažinėjimu baigiasi ir lietus. Į namus grįžti atsigavęs, ramus, be pašalinių minčių.