Rytas

 

Vis pagalvoju, kodėl kartais rytai tokie keisti, kad net kava nebūna skani.

Ir cigaretė smilgsta kitaip, lyg nenoromis, lyg prieštaraudama.

Vaizdas blankus.

Nakčia sapnai pavogė spalvas, kaip grinčas filme kalėdas.

Rasoti troleibuso langai tik stiprina apatijos jausmą. Ką jau kalbėti apie vaikščiojančius katukus – miesto vabaliukus.

Ir eini toks, kitoks nei visi, nesusireikšminęs, oi ne, pasimetęs, lyg namų būtum netekęs.

O kai namai yra tavo širdis, tada pradedi jausti, kokia ten sumaištis..

Keičiasi visi : žmonės, vardai ir padermė jųjų.

Deja, aš kaip visada, su savąja minčių našta.

XO,

I.