2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Sielos, veidrodis nerodo

Mane vimdo saldūs/banalūs komentarai, po tuščiai-atgrasių nuotraukų, a la gražutė tju kokia.
Mane purto jau vien mintis, kad važiuojant autobusu Jūs mane užkalbinsite, stengsitės kuo daugiau papasakoti, kad tik Jūsų gyvenimas neatrodytų apgailėtinas. Sunku, sunku.. pinigų nėra, ai bet va vasarą buvom su Pertreliu Antalijoj..
Man džiugu, kad jūs išsiskyrėte. Nes gal tu man patinki. ir va dabar nebėra kliūčių. O gal man tiesiog patinka, kad ir tau skaudą kažkokį žmogišką organą. Nes per tavo šarvus sunku girdėti širdies plakimą.
Manęs nebaugina idėja, kad esame vieniši patys iš savęs.
Kad nemokame vertinti, bet greitai nuvertiname.
Kad žmones versdami priemonėmis, o ne tikslais, gyvename savo gyvenimą.
Kad jausmas - yra niekis. O va pinigas - viskas, o kartais ir viskis.
Aš žinau, kad tos spindinčios ir švytinčios akys naktimis drėkina pagalvės kampą.
Kad kartais, prirūkytame bare tu jautiesi geriau, nei namuose.
Aš žinau, kad tu kalbėdamas mano žodžiais sunkiai nuryji seiles, galvodamas, kad netgi dabar, po šitiek laiko vis dar turi savyje kažką, ką turėjome būdami vienis.
Aš puikiai suprantu, kad žmogus yra gėris, ir kad negalima to gėrio trokšti sau. Pirmiausia reikia norėti gėrio kitam. Tik va.. gal aš nesu tavo gėris, todėl mums nelabai geriasi kartu..
Ir nebijok tu veidrodžio.
Sielos tavos jis nerodo.
 Demonus laikyk tvirtai, ir viskas bus gerai.
take a chill pill,bb.

reike gi notaika sustiprint

2 komentarai:

  1. taip pagalvojau besotėmis mintimis , kad va tu gali valgyt tuos kačiukus, o aš pasirinksiu tuos picos gabalėlius.kostmosą galime kaipnors pasidalint.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Geras tu žmogus esi...

      gaila, kad kostmoso nepadalinsi taip lengvai.

      Panaikinti