Čiornaja magija, arba kaip aš Vengrijos miškus tyrinėjau

Šiek tiek po 20.00 valandos pajudėjome iš laikinosios Lietuvos sostinės.
Nuotaikingi, pilni emocijų, vis dar nepažįstami, šeši drūti, sveiki Lietuvos piliečiai pradėjo kelią Vengrijos miškų link.
Gaivindamiesi silpnaisiais burbulinadais, dažnai stodavome Lenkijos keliuose nusilengvinti ir kitaip atgaivinti kūno, bei sielos.
Patogumo mikriuke niekam nebūta. Bet va juoko ir gėrimų netrūko.
Lyg ir pamenu, kaip vairuotoja darė gėdinga mano nuotrauką, - naktį šalia autobusų stotelės krūmuose tupintis sonikas.
Eh. Nors fūroms patiko. (iš pypsėjimų supratom) O gal ir kamerai.. Na, taip ir neteko išvysti šio šedevro.

Privažiavus Slovakiją vaizdas pasikeitė.
Bet tik pro langą. Mikriuke ir toliau visi snaudė.
Pirmą kartą savo akimis išvydau milžinišką kalną, o kalno viršuje stūksančią pilį.
Sunku net apibūdinti. Pasijutau lyg animaciniame filmuke, prieš akis prabėgo princesė, o ją vijosi princas ant balto žirgo.. eh. romantiška.
Turbūt taip ir būčiau spoksojusi kokią valandą, tačiau vieną vaizdą greitai keitė kitas..
Tiek aukštų kalnų, ir mažų gyvenvienčių apie juos dar neteko matyti.
Slovakija mane pakerėjo kalnais, pilimis ir žinoma pabėgimo jausmu.
Ten turbūt yra vieta, kur gali pabėgti ir pasislėpti nuo visko. Net nuo savęs..

Vengriją pasiekėm ryte.. tiksliai nepamenu kuris laikas buvo.
Atvažiavom pirmieji. Apsimiegoję ir apsiniaukę lyg oras Londone.
Apsižvalgiusi ir supratusi, kad šiame miške (rimtai miškas) teks praleisti 10 dienų, apėmė siaubas ir nežinia.

O dar, kai pasakė, jog yra tik viena vieta, kurioje galima rūkyti, pagalvojau - holy crapp, wtf. noliu namo.

Po keletos minučių mus palydėjo medinių namelių link.
Namelis šaunus. Pirmame aukšte 4 lovos ir žinoma antras aukštas su seksodromu (didelis platus čiūžinys).
Kaip įprastą pasirinkau pastarąjį.
O kad nebūtų liūdna ir šalta nakčia, pasikviečiau kolegę.

Nuo čia ir galime pradėti kalbėti apie tai, jog nebuvo nei liūdna, nei šalta.
Nors.. liūdna kartais būdavo.. prie pietų stalo. Kad ir kaip toleruočiau visokį maistą, duonos ir paprikos buvo kiek per daug..
o šalta.. eh. nepajutau.


Na o dabar apie tai, kas vyko, bet nežinau kuriomis dienomis, nes
*Palinka ne vienam ten sumaišė kortas.

Dienas leidome taip :

Atsikeli, susirandi rūbus, susirandi veidą (kartais nepavykdavo), išsivalai dantukus, pavalgai paprikų, išgeri **kavos gėrimo, parūkai, prisistatai, pabėgioji, parūkai, pavalgai, kažko prasmingo pasiklausai, parūkai, pavalgai, pabėgioji dar kiek, ar apsimeti bent, pažiūri į arklius. Pasiniurkai kur ant pievutės, parūkai ir va atėjo vakaras. Kaip vakaras, taip magija.

Lietuvos desantas

Nesiplečiant ir netuščiažodžiaujant papasakosiu tik vieno vakaro istoriją.
Taigi, baigėsi kultūrinis vakaras (nepamenu kurios šalies, čia didelės įtakos neturi) ir kaip pridera Lietuvos komanda jau buvo okupavusi rūkymo zoną.
Sėdim, pavargę visi. Mieli tokie. Gėrimų atsargas seniai buvom ištuštinę. Diskutavom, kad likučius pasilikti rytdienai reikėtų, o va šiąnakt gerai išsimiegoti būtų gerai. Nors kartą!!
Kur buvus, kur nebuvus atstryksėjo panelė ***kosmetika. Ne tuščiomis.
Užanty slėpdama palinkos buteliuką, bukai šypsojosi.
Eh galvoju, nieko gi neprarasiu.
Tad pasitelkusi visas savo gestų kalbos žinias, maloniai paprašiau gurkšnelio.
Apdalijusi kolegom, dar kartą atsigėriau..

Ir va tada.. prasidėjo PEKLA!!! nežinau, kaip, tačiau atsiradau ratelyje, kur visi vieni kitiems turėjo perduoti cigaretės dūmą, nors dūmo ir nejaučiau, lūpas tai visų!! Mane supo Airių pensininkas ir Maltos dėstytojas.
Tik staiga dūmams išsisklaidžius pajutau artėjančias lūpas. Žinoma tikėjausi dūmo.. o gavau..
čiurkšlę palinkos tiesiai į burną. Netikėtai vėl suspindo akys ir niekas aplink nerūpėjo.
Atsidaviau palinkai kaip tik galėjau.

Batutas, traktorius, namelis, suolelis, pieva, laukas.. pilna skaidrių, pilna veiksmo. Nuotraukų.. eh.
Palinka apvertė viską aukšyn kojomis.

Ryte nubudus bandžiau surinkti vakaro šukes. Įsipjoviau į pirštą nuo jų.
Apsirengiau ir viską miške palikau.
O po to, kaip visada... parūkai, pavalgai.. BREAD and PAPRIKA!!!

Taip ir slinko dienos, taip ir bėgo paskutinės vasaros dienos Vengrijos nacionaliniame parke, kur viskas uždrausta, arkliai tau lyg šunys, paprika atstoja maistą, šuo lyg geriausias futbolininkas, o vakarai lyg naktiniai Las Vegaso klubai.

vengriškas šuo

 Tiesa, privalau paminėti, kad žiogų nesutikau ten, bet va kokių vabalėlių buvo.

Žinau tik tiek, kad nieko nesigailiu ir viską pakartočiau.
Jei reikėtų, tai ir dar kartą tą butelį iš Belgų pavogčiau, nes gi, The crack is fucking 90

Na ir žinoma, kaip visada neįmanoma visko perteikti žodžiais, tai keletas neprovokuojančių foto.
Nes kas vyko miške, liko miške!!

*Juodoji Vengrijos magija, nuo kurios ryte viską prisimeni skaidrėmis, sapną maišai su tikrove ir nejauti jokio gėdos jausmo.
**Nedavė kavos jie mums. Tik kažką panašaus į optima linija kavą. Balzgana ir tirpi. uhh
 ***Kosmetika - Slovakė, kuri nemokėjo nieko, apart sužavėti Airius ir bukai šypsotis.

well, I do care.

+ URVAS

Aggtelek nacionalinis parkas - Čia, Vengrijos šiaurėje, yra susidariusi viena didžiausių uolų sistemų Europoje. Baradla ola yra 26 km ilgio, tiesa, dalis šios olos labirintų yra Slovakijos teritorijoje.
Bevaikštant po stalagmitų-stalaktitų olas galima išvysti požeminių ežerų, krioklių, upelių bei aukščiausią pasaulyje (25 m) stalagmitą.

I tried carrying the weight of the world
But I only have two hands