Naivoliški pasvarstymai

Po daugybės naktų ir dienų, vėl atsitiko tai,

Ryte, prieš pat suskambant žadintuvui, prabudau ir nesuvokiau kur esu.

Nekenčiu. Nekenčiu ir prakeikiu šį jausmą.

Tai yra smegenų sprogimas/šlykštus adrenalinas ir chaotiškas minčių plaukimas vienu metu.

KUR aš? Kieno čia lova? Namai? Dar viena skylė senamiesčio pakraštyje?

Šlykščiuosi tuo.

Ir tai visada įvyksta tuomet, kai per ilgai užsibūnu vienoje vietoje.

FAAK. Mai breiiin.

Nepaisant „kur esu?“ sindromo, paskutinės atostogų dienos gimtame kaime bėga greitai. Tyras oras. Močiutės gaminamas maistas. Šiluma. Šuo ir katinas šalia. Apsnigtas stogas. Pilnatis. Skausmingai tirpstantys varvekliai. Kaimyno revolverio šūviai. Alkoholikų – „laba diena“.

Viskas būtų pakenčiama, jei ne sapnai apie tai, ką turėčiau pamiršti.

Kodėl neįmanoma miegoti nieko nesapnuojant? o atsikėlus, būti pailsėjusiai ir gerai nusiteikusiai?

Kaip visada mano smegenys sako – imposibruu.

Mintys, kurios kankina dienomis ir mindfukiniai sapnai neleidžiantys ramiai miegoti.

Fun fun funnn.

Dauguma sako, jog nori būti vieni, kad apie viską pagalvotų . tipo sveika labai.

Nė velnio.

Tai yra baisu. Tragiška. Visa ta vienatvė, tik kursto antisocialumą, norą žudytis ir mąstyti koks beprasmiškas ir pilkas šis gyvenimas.

Iš vienatvės man gimė tik keletas gerų darbų, ir kaip ne keista milijonas žudančių minčių.

Atsisakau šito... lygiai taip pat, kaip ką tik numestos cigaretės. Iki. Gudfakinbay.

22dienos nevartojant alkoholio, ir kitų svaigalų.

Praleistas ne vienas vakaras kviečiant „pasibūti“. O viename tokiame, teko ilgai svarstyti, ką po galais aš čia veikiu, tarp šių girtų morozų?

Asdfghjkl;

Alkoholio nei kiek nepasigendu, ir svarstau ,kad užsibrėžtą tikslą – „30dienų be svaigalų“, reikia keisti. Mąstau ir toliau nevartoti alkoholio, taip blaivindama savo sprendimus ir gyvenimo būdą.

Tolesnis tikslas, atsisakyti bet kokių alkoholio atmainų iki pat vasario28d.

Drąsu. Žinant, kad studento gyvenimas yra neatsiejama šventė, barų lankymas, ir tobulo flirto menas.

Tiesa, galvojau, kad galiu atsisakyti kavos ir energetinių gėrimų.

Nepavyko.

Tačiau kiekį mažinu iki – vienas kavos puodelis ryte, ir ne daugiau, kaip 3skardinės pasakiško redbulio per savaitę.

                                                                     

Atrodo, kas čia sunkaus negerti kavos..  sutikus tokius žmones, galėčiau atsukti jiems nugarą ir demonstratyviai nueiti.

Priklausomybė nuo kofeino yra tokia pati priklausomybė, kaip rūkymas ar raudono vyno taurė prieš miegą.

Tai yra ritualas. Nubudimas.

Man kava – kaip alpių pieno šokolado gabaliuko mėgavimasis, po 100metų cepelinų valgymo.

Visas aukščiau išvardintas savo sukurtas „GYVENIMO taisykles“ susikūriau tam, kad gyvenimas ne taptų palaida bala, kurioje kiurksiojau švenčių metu.

Nemėgstu jausmo, kai negaliu savęs kontroliuoti.

Nemėgstu, kai mano lūpomis kalba apsvaigęs, susireikšminęs, niekam nepavaldus žmogus.

Po vieno tokio įvykio, supratau, jog laikas daryti išvadas

Tikiuosi, pokyčiai bus į naudą.

Visų taisyklių sukūrimo esmė :

Tai lyg turėti darbų kalendorių, ir sekti įrašus, matyti – kas, kur ir kada.

Kaip prekių sąrašas einant į parduotuvę, leidžiantis apsipirkti taip, kad nebūtų išleisti pinigai nereikalingiems daiktams.

Taigi, dabar visi žinote, kaip gyvenu.

Įjungtas laukimo rėžimas.

Laukiu stebuklingo pavasario! O kad nebūtų taip nuobodu, retkarčiais sudarinėju evil planus :>

Heh,pastebėjau, jog šiandien labai šviesi diena, tad mano palinkėjimas, šio itin keisto blogo skaitytojams-

BŪKIT ŠVIESŪS.

NEBŪTINAI BLONDINAI.

ŠVYTĖKITE VIDUMI.

:***