Ir taip kasdieną. Slenka vasaros dienos žiūrint pro ofiso langą.. gaila, ne visada būna laiko ir pažiūrėti. O nuo ketvirtos valandos pradedu skaičiuoti kiekvieną minutę, norisi namo..
Grįžtu ir.. ir nieko. Namai, darbai, sunkūs rytai.
Deep shit sakyčiau. Net į paskaitas eidavau daug vėliau. Mhh.
Na, bet iš gerosios pusės žvelgiant, rimtas žmogus gi. Pilka ofiso pelytė. I-V out of life.
Keisčiausia yra tai, jog sutikau važiuoti į kompanijos "balių", tad net penktadienio vakarą praleisiu su bendradarbiais. Nežinau kas darosi man. Kažkaip keista. :? no?
Tai va, dienos bėga taip. Jaučiuosi, lyg būčiau šimtą metų nerašiusi čia. Norisi pasakyti tiek daug.
Dabar jau žinot ką veikiu dieną, o va vakare žaidžiu domino arba susirašinėju su filosofais apie parazitines bipolines kates.
Vis galvoju apie katuko įsigijimą. Bet blogietė kambariokė sako, jog mes laiko ir vietos katukui neturėsim, kad jis bus nelaimingas, nes į lauką neišeis :? nenoriu tikėti ja.. bet gi gali būti.
Eisiu svetimas niurkyti, tik tokią išeitį žinau. Jau nužiūrėjus vieną, kitą.
 |
| čia aš, murr murr, miau miau. |
Kotmosas visiškas.
Antras kursas baigtas. Neaplaistytas, tai neaišku kaip bus su trečiu, pfu pfu, kaip sakoma. Reikės per tą bendrovės balių laistyti:? Nes man vienas žmogus vis sako, kad jei nusiperki naują daiktą, ar padarai kažką reikšmingo, reikia laistyti būtinai; ? epiliatorių naują tai laistėm.
Susidaiktinimas ČIA. Visiškas. Visada žinojau, kad daiktai laimės neatneša.
Daiktai - patogumas. Gal dėl to prireikia vis dažniau keistų prietaisų, tokių kaip planšetkės? :/
Tikiuosi nenusipirksiu. Nes jei įvyks tokia klaida, tai būsiu no-laif-fo-ewa.
Tai tam kartui tada.
Sapnuokit mane.
Ir nebūkit pikti.
Nes šiaip gražūs jūs visi.
Tik kartais pasitaiko gražesnių už kitus..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą