Mini apie dešimt kilometrų į kalnus.Vėsoka, o iš visų pusių supantis miškas nepraleidžia saulės spindulių, kurie vos prasibrovė pro juos apsupusius debesis. Retsykiais prabėga lapė, stirna ar kiškis. Užkilęs ant kalvos susirandi artviresnę vietą ir klausydamas muzikos stebi laukus, bei pasitelkęs fantaziją kuri galimų/negalimų tolimesnių įvykių scenarijus. Po to vėl sėdi ant dviračio ir leidiesi tuos pačius kilometrus mišku žemyn. Prasideda gaivus lietus. Leidiesi vis greičiau ir lietaus lašai kapoja visą kūną. Su pasivažinėjimu baigiasi ir lietus. Į namus grįžti atsigavęs, ramus, be pašalinių minčių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą