Jau žinojau ko laukti. Ilga, nepatogi kelionė, susipažinimas su savo komanda.
Tiesa, šį kartą viskas buvo kitaip, važiavau kaip grupės lyderė, ne kaip dalyvė.
Tai kėlė man klausimų ir abejonių, savo žinioje turėjau 6 žmones, įskaitant ir save.
Daugiausiai minčių kėlė tai, kaip neprarasti savęs, o prisiminus Vengriją.. taip dažnai nutikdavo.
Kelionė prailgo.. kaip visada.
Tačiau mielas ir kiek keistokas vairuotojas dažnai mane linksmino savo sapalionėmis. To pasekoje pasiklydom keletą kartų, Krokuvą aplankėm, deja nepamatėm nieko. Nes gi naktis buvo.. tamsu. Vairuotojui tai nerūpėjo, norėjo jis man Krokuvą parodyti. Sakė, nematei?! pamatysi!
200 km klaidžiojom, nes vairuotojas visada geriau žino, ką mergaitėms pamatyti reikia.
Kaip įprasta lietuviams, į Melnik atvykom pirmieji, taip nustebindami ne tik organizatorius, bet ir patys save.
Kambarys - 66.
Paslapčia užsirakinau kambarį tą naktį, kai visi juos rinkosi.
Tad vėl turėjau progą įsirengti meilės ir chillo zoną. (muahhaha)
Pasiteisino..
 |
| o čia meniškos nuotraukos. |
Veiksmas prasidėjo antros dienos vakare.
Susipažinę ir kiek pramokę vienas kito vardus pradėjome megzti artimesnius ryšius.
Visą naktį gėrę palinką, užsiropštėm į didelį batutą.
Kiek pamenu, su manim buvo dar vienas lietuvis, italas, italė, rumunė ir čekas.
Kad nebūtų nuobodu sugalvojom žaidimą.
Sunku ir pasakyti, kas jį sukūrė. Bet anyway,
Tai va, o žaidimas tai paprastas.
Susėda visi ratu, o rato viduryje yra iškeliamas pirštas. Kieno nors.
Žaidimo esmė - palaižyti pirštą visiems kartu. .. Po keletos sekundžių pirštas dingsta ir visi pradeda mėgautis vienas kito kompanija..
Būtent šio žaidimo pasekoje visi atrado tai, ko ieškojo.
Sin sin sin
Look where we've been.
Taigi, pirmieji susipažinimai padėjo pralaužti ledus. O gal net ir visiškai juos sutrupinti.
Žinoma, toliau buvo tik geriau.
 |
| Praha. |
Tą dieną, kai turėjome aplankyti Prahą, oh my God, nuostabiają Prahą, diena buvo šalta, vėjuota ir lietinga.
Nepaisant to, nuotaika buvo gera, pigus čekiškas alus vis dar pulsavo mūsų venomis.
Apie Prahą sužinojau daug. Na ir pamačiau šiek tiek.
Iš benamio gido pasakojimų, ten buvo/yra absoliuti prostitucijos sostinė.
Dažniausiai prostitucija užsiėminėjo/a jauni vyrukai.
Pats gidas tai darė 17 metų, jis buvo transvestitas-prostitutas.
Šiuo metu dirba gidu, vaidina spektakliuose.
Turėjo jis savo vietą miesto centre. Parodė ir tai.
Pasakė, kad jei prostitutas (gal pavadinimas - plaštakius, geriau skamba?!) nori prostitutės, jie susitardavo dėl nuolaidų.
Panašiai, kaip turguj, pasiderėdavo, kartais būdavo ir nemokamai gaudavo paslaugėlių.
Tai, jei kas keliausit į Čekiją, duokit žinoti, numesiu linkus kur apsilankyti verta..
Kaina svyruoja nuo 15 eu.
 | ||
| 17 metų gatvėje. "Ant" papuošalų užsidirbo. Tiesa, prašiau jo man parduoti vieną žiedą, su erelio galva, sakė negali, nes jis tiesiog užstrigęs. Eh, gaila. |
O kartais laiką leisdavom ir taip..
Stengiausi užverbuoti stovyklą. Na sekės, kaip sekės, patys matot.
Mano Raudonoji armija buvo projekto vierchai.
/ //// // /// / ///
Žinoma privalau paminėti, jog lankėmės Terezin mieste, kur per II pasaulinį karą buvo įsikūrusi koncentracijos stovykla.
 | ||
| Work makes (you) free. Ironiška. |
Tą dieną aiškiai suvokiau, kiek istorija turi reikšmės šiems laikams. Taip, kaip ir mūsų projekto pavadinimas - "Never again", taip ir aš sakau - Prašau, niekada daugiau.
Žinoma mes nebūtumėm mes (vis dar kalbu apie savo raudonuosius), po "ekskursijos" po Tereziną nusprendėm pasukti baro link. Nuplauti dienos dulkes, nakties gėdą, ryto pagirias, bei vietos slogumą..
Čia istorija tik prasideda.. keliaudami siaurais šaligatviais priėjome milžinišką apleistą pastatą.
Viskas buvo aptverta tvoromis.
Radom plyšį ir nusprendėm nepraleisti progos, bei pašniukštinėti pastato viduje (suvokdami, jog tai avarinės būklės pastatas).
Kai ir tikėjomės visur buvo pilna šiukšlių, bei skylių grindyse. Sugebėjom užlipti iki 3 aukšto, po to nedrįsom, visgi nesinorėjo mirti/susižeisti Čekijoje, neverta.
Šiurpą kėlė tai, jog šiame pastate buvo pilna supakuotų žaislų. (siaubeko elemantai tikrovėje).
Plastmasiniai, kaip prie ruso.
 | |
| Man tai jis šiurpus. Kai parsinešėm, negalėjau viena miegoti net. Nors gal čia gera atmazkė buvo. chi |
Pirmiausia pagalvojom, gal narkotikų yra juose. Ištyrę - neradom.
Tačiau, kaip Terezin siuvenyrą nugvelbėm dvi beždžionės, ir susitarėm, kad šios dvi, - Sheila ir Mr. Ape (vardai tokie - internacionaliniai, nesikabinėkit) apkeliaus visą pasaulį.
Lietuva-Vengrija-Rumunija-Italija-Anglija- ir kur tik galės..
Kas mėnesį beždžionė bus siunčiama vis į kitą šalį. uhh. Sweet life of monkey.
/ // / /// /// /// /// ///
Laikas Čekijoje skriejo nežmonišku greičiu, dieną keitė diena, lūpos - lūpas, rytiniai pamurmėjimai peržengdavo kalbos barjerus. Kartą prakalbau slovakiškai..
Nors ir skendom alučio, bei don't worry be happy dūmuose, nepamiršom ko mes ten atvykom.
Pasisėmusi lyderystės meno, namo parsivežiau ilgesį, skausmą ir ne-realybės jausmą.
Pirmą kartą projekto pabaigoje apsiverkiau.
Gal dėl to, kad palinkėjimai see you, niekada neišsilipdo. O gal, kad išsiblaivėm ir viską palikom.
Šis projektas man buvo netikėtas. Neplanavau jame dalyvauti, važiavau nieko nežinodama.
Bet žinot, tai buvo daugiau, nei galėjau tikėtis
Mes visi šiek tiek pasikeitėm.
Ir kai tau rašo - ačiū, kad padėjai būti savimi. Šiek tiek susigėsti, nurausti, ir neapsakomai apsidžiaugi, kad vis dar gali nudžiuginti kitus.
Moralas - būkit spontaniški, būkit savimi, ir niekada nebijokit rizikuoti, kartais, tai viskas ką galite padaryti.
Peace and love.
Keliauja į Rumuniją.
I will always.
 | |
| Nes jūs man buvot daugiau, nei komanda. fu, kaip emociška. :/ |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą